Finansų ministras 2008 m. buvo įspėtas dėl artėjančios krizės, kuri jau siautė JAV. Po ministerijos kabinetus keliavo tai liudijanti pažyma, o ekonomistai pirštais badė į problemines sritis. Tačiau finansų ministras tuomet buvo kurčias.
2014 m. pabaigoje situacija panaši. Ekonomistai vienu balsu tvirtina, kad ruošiamas kitų metų valstybės biudžetas yra nesubalansuotas, o pajamų planas itin optimistinis.
Prognozuojamos valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis sieks 7,956 mlrd. eurų, o išlaidos sudarys apie 9,215 mlrd. eurų.
Net 1,5 mlrd. litų išlaidas padidinusi valdžia papildomai užsimojo didinti minimalų atlyginimą ir valstybės tarnautojų algas. Viešai teigiama, kad patys valdantieji už uždarų durų šį biudžetą vadina tragišku, tačiau finansų ministras R.Šadžius, kaip ir 2008 metais, tvirtina, kad nerimui nėra pagrindo. Kuo tikėti?
Didžiulės abejonės
Viešai teigiama, kad viskas gerai, bet už uždarų durų valdančiųjų atstovai pripažįsta, kad kitų metų biudžetas yra panašus į tragediją, – teigė K.Leontjeva.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekonomistė Kaetana Leontjeva 15min.lt teigė, kad situacijos palyginimas su 2008 m. nėra iš piršto laužtas.
Pasak jos, ekonominių krizių neįmanoma prognozuoti, o R.Šadžius skaudžios pamokos taip ir neišmoko.
„Biudžeto projektas, kuriame net nėra įrašytas algų padidinimas, jau dabar kelia didelių abejonių. Patys politikai tai pripažįsta. Trečiadienį vykusiame svarstyme komitete vienas iš valdančiosios daugumos atstovų sakė, kad biudžetas panašus į tragediją.
Viešai teigiama, kad viskas gerai, bet už uždarų durų pripažįstama, kad kitų metų viduryje prie biudžeto svarstymo dar teks grįžti. Tai labai neatsakingas požiūris, kai jau dabar aišku, kad biudžetas prastas, bet vis tiek planuojama didinti išlaidas pusantro milijardo litų neskaičiuojant ES lėšų“, – teigė pašnekovė.
Pasak K.Leontjevos, šiuo metu Lietuvai antra ekonominė krizė būtų dar skausmingesne nei kilusi prieš penkerius metus: „Biudžeto projektas yra nepamatuotas ir nepagrįstas. Tikrai ne iš piršto laužti palyginimai su 2008 metais. Dabar galimam biudžeto susitraukimui mes esame pasiruošę prasčiau, nes turime gerokai daugiau išlaidų paskolų palūkanoms mokėti, daugiau įsipareigojimų mokėti kompensacijas ir didelę politikų baimę mažinti išlaidas, jeigu to prireiktų ateityje.“
Didins mokesčius?
Prieš porą savaičių ministras negalėjo pažadėti, kad kilus problemoms mokesčiai nebus keliami.
Paklausta, ką reiškia ta mistinė valdančiųjų frazė „grįšime prie biudžeto, jei kils problemų“, K.Leontjeva atsakė pati negaunanti paaiškinimų: „Nėra aišku, ką Vyriausybė žada daryti. To paklausiau prieš keletą savaičių finansų ministro Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdyje. Klausiau, ar ministras gali duoti žodį, kad nebus didinami mokesčiai. Ministras lakoniškai atsakė, kad bus daroma viskas, kas tik įmanoma“, – minėjo ekonomistė.
Ji pabrėžė, kad problema tapo per daug didinamos išlaidos, kurias ir reikėtų pirmiausia karpyti atėjus krizei, bet patirtis rodo, kad elgiamasi kitaip: „Bėda, kad mes nežinome, kurios išlaidos yra svarbiausios, o kurios mažiau svarbios. 2009 m. valstybei apkarpius išlaidas atsirado daug kreditinių įsipareigojimų. Buvo nesumokami pinigai už jau padarytus darbus. Taip privačios įmonės buvo stumiamos į didelę bėdą ir jau žinome, kad dalis jų dėl to bankrutavo.
Ir 2009 m., ir dabar Lietuvos laisvosios rinkos institutas siūlė įvesti sąlyginio biudžeto principą. Tokiu būdu būtų aišku, kas bus daroma, jei nepavyks surinkti numatytų pajamų. Išlaidos susitrauktų automatiškai ten, kur jos mažiausiai svarbios.
Reikėtų įvertinti biudžeto programų efektyvumą ir jas sureitinguoti. Tokių programų yra keli šimtai, todėl tai padaryti nebūtų taip sudėtinga. Mažėjant pajamoms automatiškai mažėtų mažiau svarbių programų išlaidos.“
Numatyti krizės neįmanoma
Po Finansų ministerijos kabinetus 2008 m. vaikščiojo pažyma, kuri įspėjo apie ateinantį sunkmetį. Buvo ir viešų įspėjimų. Tačiau tuos pačius įspėjimus mes girdime ir dabar.
Paklausta, ko verti finansų ministro pažadai, kad blogiausias scenarijus reiškia Lietuvos BVP augimą 2,7 proc., pašnekovė siūlė remtis ne samprotavimais, o patirtimi.
„Finansų krizių neįmanoma numatyti. Sklando legendos, kad po Finansų ministerijos kabinetus 2008 m. vaikščiojo pažyma, kuri įspėjo apie ateinantį sunkmetį. Buvo ir viešų įspėjimų.
Tačiau tuos pačius įspėjimus mes girdime ir dabar. Ekonomistai sako, kad biudžetas yra nepagrįstas pajamomis, o ekonominė ir politinė aplinka tiek Rytuose, tiek ir euro zonoje yra neprognozuojama. Tarptautinis valiutos fondas padvigubino riziką, kad artimiausiu metu euro zonoje bus recesija.
Visa tai aiškiai parodo, kad blogų ženklų yra daug. Jeigu negali tiksliai numatyti ekonominių krizių ir pakilimų, tai kam iš viso biudžetą planuoti taip optimistiškai, o būtent taip elgiasi valdančioji dauguma“, – teigė K.Leontjeva.
Pasak jos, dabartinė Vyriausybė vadovaujasi ne tiek ekonominės logikos, kiek politinio populizmo principais. Žvelgiant į biudžeto išlaidas matyti, kad pinigai dalijami į kairę ir į dešinę. Yra biudžeto programų, kur išlaidos auga ir po 50 proc.
„Tai sunkiai įsivaizduojama. Finansų ministerija prognozuoja, kad ekonomika geriausiu atveju augs 3,4 procento, o išlaidos kai kur didėja 20, 30 proc. ir daugiau. Tai aiškus neatsakingumo pavyzdys, nes dėl tokių sprendimų netolimoje ateityje teks didinti valstybės skolą arba didinti mokesčius.
Kitais metais Lietuvos skola padidės dar 2 mlrd. litų. Matome, kad jokių esminių pertvarkų nėra. Lėšos naudojamos neefektyviai. Biudžeto programų vykdytojai kaip anksčiau matuodavo savo veiklos rezultatus įvairių konferencijų ir darbo grupių, kuriose dalyvavo, skaičiumi, taip ir toliau matuoja. Visa tai apmoka paprasti mokesčių mokėtojai“, – kalbėjo ekonomistė.
Kalta į pabaigą einanti kadencija
Visose valstybėse pastebima, kad vyriausybės į kadencijos pabaigą pradeda labiau išlaidauti, – teigė M.Jastramskis.
Politologas Mažvydas Jastramskis 15min.lt siūlė per daug nesistebėti valdančiųjų dosnumu, nes jis gali būti susijęs su artėjančia kadencijos pabaiga.
„Politikų atsakomybė prieš rinkėjus pasireiškia per rinkimus. Visose valstybėse pastebima, kad vyriausybės į kadencijos pabaigą pradeda labiau išlaidauti. Mažiau populiarūs sprendimai dažniausiai padaromi kadencijos pradžioje.
Toks dosnumas artėjant rinkimams ypač būdingas kairiosioms partijoms. Taip norima parodyti savo rūpestį žmonėmis. Valstybės išlaidų didinimas įvairioms biudžeto programoms yra vienas iš įprasčiausių ir bendriausių būdų tai padaryti“, – teigė politologas.
Pasak jo, dabartinė situacija nuo 2008 m. skiriasi tuo, kad iki Seimo rinkimų dar dveji metai.
„Jei Lietuvą ištiks recesija, socialdemokratai dar bus valdžioje ir turės prisiimti atsakomybę dėl savo sprendimų. 2008 m. buvo požymių, kad krizė artėja, bet Gediminą Kirkilą premjero poste Andrius Kubilius pakeitė kaip tik jos pradžioje“, – priminė M.Jastramskis.
Žmonėms politika nerūpi
Kai trys ketvirtadaliai Lietuvos rinkėjų politika nesidomi, tai jie ir nesuvokia priežasties ir pasekmės ryšių. Jie nežino, kaip surenkamas biudžetas, kokia jo struktūra ir kaip jis paskirstomas, – teigė politologas.
Paklaustas, ar iš tiesų Lietuvoje veikia politinės atsakomybės principai ir rinkėjai sugeba suvokti politikų sprendimų pasekmes, pašnekovas piešė liūdną paveikslą: „Esame atlikę ne vieną tyrimą, kuriame klausėme, ar žmonės domisi politika. Tokių pagal optimistiškiausią scenarijų Lietuvoje yra ketvirtadalis. Kai trys ketvirtadaliai Lietuvos rinkėjų politika nesidomi, tai jie ir nesuvokia priežasties ir pasekmės ryšių. Jie nežino, kaip surenkamas biudžetas, kokia jo struktūra ir kaip jis paskirstomas.
Toks nesidomėjimas visus procesus labai supaprastina. Viskas suvedama į kuo paprastesnes žinutes rinkėjui. Jei politikas imtų aiškinti, kad artėja krizė, kuriai reikia ruoštis, dažnas rinkėjas tos žinios nesuvoks.“
M.Jastramskio teigimu, ši problema nėra vien Lietuvos, tačiau pas mus ji gilesnė. Vakaruose pastebima, kad jeigu šalies ekonominė situacija prastėja, tai vyriausybės pralošia gerokai daugiau, nei laimi tais atvejais, kai ekonomika auga. Žmonės linkę į valdžią žiūrėti kritiškai. Nemalonų sprendimą žmonėms paaiškinti yra sunkiau nei spręsti paprastai ir per daug negalvojant, net jei tokių sprendimų pasekmės bus liūdnos.
„Ekonomikoje galima diskutuoti ir rasti geriausią sprendimą, kuris bus geras visiems. Politikoje yra kiek kitaip. Partijos atstovauja skirtingiems rinkėjams. Vienų žmonių toks sprendimas gali būti suvokiamas kaip geras, o kitų kaip blogas“, – pridūrė M.Jastramskis.
