Jei 2017-uosius buvo galima pavadinti akcizų didinimo metais, tai šie metai tapo parduotuvių darbo laiko trumpinimo metais.
Parduotuvės trumpino laiką
Sausio 1-oji išaušo su nurodymu parduoti alkoholinius gėrimus tik iki 20 valandos darbo dienomis ir šeštadieniais, o sekmadieniais – iki 15 val. Be to, prekyba galima tik nuo 10 ryto.
Pirkėjai iš anksto buvo informuoti apie pokyčius, tad garsesnės diskusijos alkoholio pardavimo laiko mažinimo klausimais galėjo girdėtis prie parduotuvių kasų likus kelioms minutėms iki 20 valandos.
Į naujus apribojimus savotiškai sureagavo prekybos tinklai, smulkiosios parduotuvės, kurios sutrumpino darbo laiką.
Pavyzdžiui, prekybos tinklai „Norfa“ ir „Rimi“ paskelbė, kad darbo laiką sekmadieniais trumpina.
Tiesa, prekybininkai atvirai neprisipažino, kad tai daro dėl alkoholio prekybos ribojimų, ir teigė, kad tokia idėja brendo seniai. „Jau seniai galvoje turėjau tokį planą, tačiau kai viešai prasidėjo kalbos ir diskusijos, ar reikia trumpinti prekybos centrų darbo laiką, priimti sprendimą buvo visai nesunku“, – sakė „Norfos“ akcininkas Dainius Dundulis.
Beje, „Norfa“ apie darbo valandų trumpinimą šįmet skelbė net du kartus – balandį ir lapkritį. Pradžioje valandų skaičius sutrumpintas mažesnėms parduotuvėms, po to ir didesniosioms, XL, XXL ir „Hyper“ formato parduotuvėms.
Didelė dalis parduotuvių provincijoje dirba iki tol, kol leistina prekiauti alkoholiu – 20 val., nes apie 40 proc. apyvartos dažnai sudaro prekyba alkoholiniais gėrimais.
Reklama išnyko
Nuo šių metų sausio 1 dienos visiškai uždrausta alkoholio reklama. Jei anksčiau su reklamos apribojimais teko susitaikyti kavinėms, viešojo maitinimo įstaigoms, tai šįmet valdančiųjų sprendimus finansiškai pajuto ir žiniasklaida.
Alkoholio gamintojai buvo stambūs reklamos pajamų nešėjai žiniasklaidai, tad finansinis praradimas buvo ženklus tiek spaudai, tiek internetinei žiniasklaidai.
Pavyzdžiui, populiariuose žurnaluose alkoholio reklama praėjusiais metais sudarė 12 procentų, o interneto naujienų portaluose – penktadalį pajamų.
Žiniasklaidos atstovai 2017 m. ne kartą tarėsi su valdančiaisiais, kaip būtų įmanoma sumažinti šiuos praradimus.
Valdantieji žadėjo didinti visuomenės sveikatos fondą, iš kurio būtų finansuoja socialinė reklama žiniasklaidoje, tačiau tai tik iš dalies kompensavo praradimus.
Tiesa, verslas rado būtų savotiškai apeiti draudimus – išpopuliarėjo nealkoholinio alaus, vyno reklama, o stipraus alkoholio reklama vartotojus ėmė pasiekti per socialinius tinklus. Nors ten reklama taip pat draudžiama, tačiau kai kurie gamintojai užsakė reklamą kitų šalių reklamos agentūrose, ir taip reklama tapo pasiekiama ir Lietuvos vartotojams.
Akcizų surinkta daugiau
Pernai padidinti akcizai šiais metais paveikė vartojimą – prekyba alkoholiniais gėrimais smuko. Nepaisant to, akcizų buvo surinkta daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Per 10 šių metų mėnesių didmeninė prekyba alkoholiu, remiantis akcizų sandėlių duomenimis, traukėsi. Tarpinių produktų pardavimai smuko 55,8 proc., vyno – 14,8 proc., spiritinių gėrimų – 7,2 proc., alaus – 8,2 proc.
Per metus labiausiai išaugo alaus kaina, nes akcizai pernai šiam gėrimui buvo padidinti 112 proc., tačiau vartojimo statistika šįmet galėjo pagerėti dėl užsitęsusios vasaros.
Deklaruoti alkoholio akcizai sausį–spalį siekė 259,721 mln. Eur – 4,1 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku (249,583 mln. Eur), rodo naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys.
Pajamos iš spiritinių gėrimų akcizų šiemet ūgtelėjo 2,7 proc., iki 153,035 mln. Eur, alaus – padidėjo 7,7 proc., iki 72,506 mln. Eur, vyno – išaugo 13,5 proc., iki 28,113 mln. Eur. Tarpinių produktų akcizų pajamos šiemet sumenko 27,9 proc. iki 6,066 mln. Eur.
Valdantieji tiek pernai, tiek šįmet kartojo, kad jų sprendimai pasiteisino – vartojimas sumažėjo, o pajamos iš prekybos pakilo. Tiesa, šiais metais išaugo stipriųjų alkoholinių gėrimų prekyba, todėl kitais metais akcizais šiems gėrimams auga 10 proc.
Metai, paženklinti kuriozais
Įsiteisėjusias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas valstybinės institucijos ėmėsi savaip interpretuoti, o verslas, baimindamasis sankcijų, priėjo prie kurioziškų sprendimų.
Pavyzdžiui, metus Lietuva pradėjo su išplėšytais užsienio žurnalais, kuriuose buvo alkoholio reklama.
Vėliau sekė reklamos ribojimai socialiniuose tinkluose – restoranai, kavinės feisbuke ir dabar negali talpinti nuotraukų su taurėmis ir buteliais. Apie tai rašė ir 15min.
Kovos su alkoholiu metai baigėsi ir savotiška cenzūra – Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamentas rekomendavo neskelbti alkoholinio gėrimo pavadinimo publikacijoje apie jo išradėją, turintį lietuviškų šaknų.
