Vasarį rašėme, kad užsieniečiai iš trečiųjų šalių darbui į Lietuvą nelegaliai plūsta apsimetę savanoriais, o jiems padeda labdaros organizacija, suklastojusi Švedijos vyriausybės dokumentus. 15min išsiaiškino, kad taip į Lietuvą pateko 78 užsieniečiai, dėl to jau pradėti tyrimai mūsų šalyje. Negana to, labdaros organizacijai švedai savo šalyje renka drabužius vargstantiems Lietuvoje, tačiau kur jie patenka, nesidomi.
Metai prasidėjo ir su didelėmis eilėmis prie Migracijos departamento durų. Ten dėl leidimų apsistoti Lietuvoje virė nuožmi užsieniečių kova naktimis prie Migracijos departamento durų.
Darbininkai, studentai, IT specialistai ir kiti, norintys gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, naktis leisdavo ne šiltose lovose, o šalia Migracijos departamento durų. Dabar, tiesa, eilėse laukti jau nereikia – dokumentus jie gali pildyti elektroniniu būdu.
Pastaroji istorija išjudino Migracijos departamento vadovės Evelinos Gudzinskaitės kėdę. Išjudino, bet jos iš posto neišvertė – ji atsipirko papeikimu. Ir tas, jos nuomone, yra nepagrįstas.
Kovą Vidaus reikalų ministerija nusprendė panaikinti departamentą, o visą migracijos sritį perduoti naujai – Migracijos tarnybai. Ji bus tiesiogiai pavaldi Vidaus reikalų ministerijai (VRM). „Daug mamų, o vaikas be galvos“, – taip trumpai apibūdino situaciją su migracijos tvarka vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Po pateikimo Seimas Migracijos departamento reorganizacijai yra pritaręs, liko dar du balsavimai parlamente, kad tam būtų uždegta žalia šviesa.
Vis garsiau 2018 metais girdėjosi ir pačių imigrantų, o ypač aukštos kvalifikacijos specialistų balsai. Štai pakistanietis Sufianas Ahmedas svajoja grįžti į Lietuvą, kurioje praleido ketverius metus. Tačiau to padaryti jis negali – laikinas leidimas gyventi jam buvo panaikintas, kai jis trumpam grįžo namo, į Pakistaną.
Aštuonerius metus Afganistano kare lietuviams vertėjavęs ir prieš dvejus metus prieglobsčio Lietuvoje paprašęs Abdulas Basiras Yousufis šiandien yra tiesiog eilinis pabėgėlis Lietuvoje, galvojantis, kaip išgyventi už minimalias pajamas.
Galiausiai nebeištvėrė ir „Vilnius Tech Park“ – diskusijoms su Migracijos departamentu jie esą skiria tiek daug laiko, kad jau nebelieka kada ir dirbti.
Ketverius metus Lietuvoje gyvenančiam ir dirbančiam Dmytro Kravcovui Migracijos departamentas nebepratęsė leidimo gyventi, nes įtaria jį Lietuva naudojantis tik kaip vartais į Šengeno zoną. Rusas Andrejus Drobitka bijo, kad tas pats nutiks ir jam. Abu technologijų startuolius įkūrę vyrai dirba „Vilnius Tech Park“, kurio vadovė tikina, kad nesusipratimų su Migracijos departamentu kyla nuolat. Pareigūnai čia dirbančius startuolius iš viso pasaulio kaltina bandant apgauti valstybę.
Galiausiai pyktelėjo ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, sakydamas, kad tokia Migracijos departamento politika veja iš Lietuvos užsienio talentus.
„Visas pasaulis kovoja dėl talentų. Tuo metu mes net į talentingiausius žmones žiūrime kaip į potencialius priešus“, – 15min sakė Vilniaus meras.
Akivaizdu, kad naujos verslo formos tampa iššūkiu sustabarėjusiai sistemai ir sprendimams toną užduoda departamento vadovybė, – sakė E.Misiūnas.
„Akivaizdu, kad naujos verslo formos tampa iššūkiu sustabarėjusiai sistemai ir sprendimams toną užduoda departamento vadovybė“, – 15min yra sakęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Migracijos departamentui ieškant Lietuvoje potencialių nelegalų ar negražių kėslų turinčių asmenų, valdžia priėmė ir vieną kitą imigranto duoną palengvinantį sprendimą.
Tarkime, 2017 metais Vyriausybė patvirtino sąrašą profesijų, kurių darbuotojų labiausiai trūksta šalyje. Iš pradžių sąraše buvo 27 profesijos, tačiau šią vasarą įrašyta dar beveik tiek profesijų, kurių atstovų trūksta Lietuvoje. Sąraše esančių specialybių atstovai iš trečiųjų šalių Lietuvoje gali įsidarbinti lengviau.
Lietuva ir Ukraina susitarė, kad nuo šiol Lietuvoje dirbantiems ukrainiečiams darbdaviai privalės mokėti tokį patį minimalų atlyginimą kaip ir kitiems darbuotojams.
Pastaraisiais metais tarp visų užsieniečių, atvykusių į Lietuvą, didėja Ukrainos piliečių dalis. Daugiausia daugkartinių nacionalinių vizų šių metų sausio–spalio mėnesiais buvo išduota Ukrainos piliečiams, tai yra 18 929 vizos arba 60 proc. visų darbo pagrindu išduotų nacionalinių vizų. Per tą patį laikotarpį daugiausia leidimų laikinai gyventi Lietuvoje irgi gavo Ukrainos piliečiai: 8 047 leidimai gyventi arba 60 proc. nuo visų tokių išduotų leidimų.
Dėl to Lietuvos Vyriausybė su Ukrainos ministrų kabinetu susitarė dėl įdarbinimo ir bendradarbiavimo darbo migracijos srityje.
Susitarime reglamentuojama, kad darbdaviai ukrainiečiams privalės mokėti tokį patį minimalų užmokestį, kaip ir analogišką darbą dirbantiems lietuviams.
Taip pat sąrašą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis tvirtinama Užimtumo tarnyba. Jis taip pat reikalingas palengvinti sąlygas Lietuvos darbdaviams prisitraukti trūkstamų profesijų specialistus iš trečiųjų šalių.
