Koks gyvenimas be registracijos?
Žmogus be registracijos. Šis vyresnės kartos žmonėms žinomas terminas, nusakantis visuomenės paribyje atsidūrusį, sąlyginai beteisį individą, vėl grasina grįžti į mūsų gyvenimus. Nuo Naujųjų metų įsigaliosiančios įstatymų pataisos pareikalaus visų nurodyti savo faktinę gyvenamąją vietą.
Jeigu iki šiol, dėl vienų ar kitų priežasčių nuosavo būsto neturintys žmonės galėdavo gyvenamąją vietą deklaruoti „prie savivaldybės“, nuo kitų metų tai padaryti galės tik benamiai, priverstinai gydomi psichiniai ligoniai, kaliniai, tardymo izoliatorių areštantai bei į gyvenimą išleidžiami globos namų auklėtiniai. Į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šie žmonės bus įtraukiami tik 6 mėnesių laikotarpiui, kuriam pasibaigus registracija prie savivaldybės bus pratęsiama arba ne.
O ką daryti tiems, kurie nėra benamiai, kaliniai ar gydytis į grotuotą įstaigą priverstinai išsiųsti ligoniai? Įstatymo pataisose nurodoma vienareikšmiai, šioms kategorijoms nepriklausantys žmonės nebegalės toliau likti registruoti „prie savivaldybės“, turės deklaruoti, kur iš tiesų gyvena.
Ar tai pavyks padaryti visiems? Juk nuosavo būsto neturintiems, jį nuomojantiems žmonėms toli gražu ne visada pavyksta gauti būsto savininko sutikimą deklaruoti nuomininką. Vieni taip elgiasi iš atsargumo ar baimės, kad vėliau tuos įnamius gali būti sunku iškraustyti, ypač, jeigu šie turi mažamečių vaikų. Ne paskutinėje vietoje – ir nenoras mokėti didesnius komunalinius mokesčius, kurie neretai priklauso nuo būste deklaruotų asmenų skaičiaus.
Nors numatoma galimybė nuomojamame būste gyvenamąją vietą tam tikram laikui deklaruoti nesant savininko sutikimo, o pateikiant nuomos sutartį, jos galiojimo terminui, bet vargu ar ši išlyga bus veiksminga. Oficialios nuomos sutartys sudaromos itin retai, ne paslaptis, kad būsto savininkai sutartis sudaryti vengia dėl elementarios priežasties – norint nuslėpti už nuomą gaunamas pajamas ir nenoro mokėti mokesčius valstybei.
Neteks ir ne tik teisės balsuoti
Koks likimas laukia tų, kurie iki Naujųjų metų nesuspės deklaruoti gyvenamosios vietos? Įsigaliojus naujai Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo redakcijai bus naikinami žmonių, įtrauktų į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, duomenys.
Tad šie žmonės pateks į išties nepavydėtiną situaciją – jie nebegalės kreiptis prašydami pašalpų, išmokų vaikams, negalės pretenduoti į nemokamą maitinimą, užregistruoti savo atžalas į darželį ar mokyklą. Kitaip tariant, jie tarsi nustos egzistavę kaip vietos savivaldybės gyventojai ir nebegalės pretenduoti į kokias nors jos ar seniūnijų teikiamas paslaugas.
Be to, gyvenamosios vietos nedeklaravę ir socialiniais benamiais virtę žmonės negalės gauti jokių paslaugų iš institucijų, kurioms privalu nurodyti savo adresą. Rinkimuose balsuoti jie irgi negalės. Bankai neišduos paskolų, kils rimtų problemų norint savo vardu registruoti automobilį, gali komplikuotis ir įsidarbinimo galimybės. Šie žmonės neteks teisės balsuoti rinkimuose, nes kiekvienos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašai sudaromi pagal gyventojų deklaruotą gyvenamąją vietą.
Kaip ši pertvarka palies Kėdainių miestą?
O kaip ši pertvarka palies Kėdainių rajoną? Kiek žmonių po Naujųjų metų atsidurs socialinio gyvenimo užribyje taip patekdami į išties nepavydėtiną situaciją?
Šis įstatymo pakeitimas turėjo įsigalioti jau nuo šių metų pradžios, tačiau Seimas suskubo tai atidėti metams. Atsižvelgta į tai, jog žmonėms reikia duoti bent metus laiko susitvarkyti formalumus.
Prieš metus Kėdainių rajono savivaldybės rūmuose virtualiai „gyveno“ 1 tūkst. 987 žmonės, iš jų – 283 socialiai remtini, kurie gavo socialines pašalpas bei išmokas. Ar praėjus metams ši situacija kaip nors pasikeitė?
Esama padėtis toliau kelia nerimą, šiuo metu savivaldybės adresą, kaip savo gyvenamąją vietą nurodo 1 tūkst. 485 žmonės, iš jų 251 gauna pašalpas bei išmokas.
„Esama padėtis toliau kelia nerimą, šiuo metu savivaldybės adresą, kaip savo gyvenamąją vietą nurodo 1 tūkst. 485 žmonės, iš jų 251 gauna pašalpas bei išmokas“, – sakė Kėdainių miesto seniūnas Valentinas Tamulis.
Miesto seniūnijoje iš socialines pašalpas gaunančių 270 šeimų 32 yra registruotos „prie savivaldybės“. Dar tiek pat Kėdainių savivaldybės rūmuose „gyvenančių“ šeimų gauna išmokas vaikams.
„Jeigu niekas nepasikeis, toms 64 šeimoms kitais metais gali kilti problemų gaunant pašalpas. Keblumų neturėtų kilti tik 5 žmonėms, kurie gyvena nakvynės namuose ir yra oficialiai pripažinti benamiais“, – sakė V.Tamulis.
Seniūnas užsiminė klausęs socialinių darbuotojų, kaip sekasi tvarkytis gyvenamosios vietos deklaracijas. Atsakymas pribloškė, paaiškėjo, kad iš visų socialiai remtinų savivaldybėje registruotų žmonių tik pora šeimų pateikė būsto nuomos sutartį.
„Visi kiti nurodo kur gyvena, tačiau tas jų gyvenimas nėra oficialus. Kas pas giminaičius, kas pas pažįstamus glaudžiasi ar nuomojasi, bet oficialių sutarčių nėra. Padėtis iš tiesų liūdna, nemaža dalis žmonių susidurs su rimtomis problemomis, o mes eilinį kartą tapsime situacijos įkaitais“, – sakė V.Tamulis.
Nemažai šeimų, ypač socialiai remtinų, kurios po Naujųjų metų liks be piniginių išmokų, gyvena ir kaimiškosiose vietovėse.
„Rinkos aikštės“ kalbinti seniūnijų atstovai tikino, kai kurie žmonės jau suskubo susitvarkyti gyvenamosios vietos deklaravimo formalumus, tačiau vis vien nemažai tokių, kurie neskuba to daryti. Anot valdininkų, egzistuoja keli šios problemos aspektai, tai žmonių nesuvokimas apie gresiančius nemalonumus, socialinės atsakomybės stoka, taip pat – skurdas. Jiems trūksta lėšų susitvarkyti namų, kuriuose gyvena, dokumentus, nes kiekvienas veiksmas, ar tai būtų notaro pažyma, namų valdos inventorizavimas, ar kadastriniai matavimai – kainuoja. O kelios dešimtys ar keli šimtai eurų vos galą su galu suduriančiam vargdieniui neretai būna išties neįkandama suma.
Kreipėsi į Seimo pirmininką
Šios problemos egzistuoja ne tik mūsų krašte, bet ir kitose šalies savivaldybėse. Tad apie grėsmę nemažą dalį labiausiai pažeidžiamų žmonių palikti be esminio pragyvenimo šaltinio jau kalbama aukščiausiu, parlamento bei Vyriausybės lygmeniu.
Neseniai Kėdainiuose lankęsis Seimo kontrolierius Raimondas Šukys minėjo viešėdamas Raseinių rajone sulaukęs vietos seniūnų prašymo atidėti įstatymo įsigaliojimą, šį kreipimąsi jis perdavė Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui. R.Šukys prognozavo, kad su didžiausiais sunkumais susidurs tie žmonės, kurie yra socialiai pažeidžiami, kuriems trūksta informacijos bei gebėjimų ja pasinaudoti. Kitaip tariant, nuo 2018 metų sausio 1-osios įsigaliosiančios įstatymo pataisos negailestingai smogs labiausiai pažeidžiamai gyventojų daliai.
Jeigu žmogus nebus susitvarkęs paveldėjimo dokumentų, toks žmogus tiesiog „iškris“, jo nesimatys duomenų bazėje.
Pasak Seimo kontrolieriaus R.Šukio, socialinių pašalpų bei išmokų gali netekti ir tie žmonės, kurie gyvena savo namuose, tačiau nėra susitvarkę būsto dokumentų. Įsigaliojus įstatymo pataisoms jų padėtis taps dar sunkesnė nei nakvynės namuose besiglaudžiančių benamių.
„Jeigu žmogus nebus susitvarkęs paveldėjimo dokumentų, toks žmogus tiesiog „iškris“, jo nesimatys duomenų bazėje, jis nebus deklaravęs, kad neturi kur gyventi, nes faktiškai gyvena. Žmogus gali viduryje laukų bakūžę turėti, joje gyventi, tačiau tas namelis neturi jokių dokumentų, jis nėra įtrauktas į registrą“, – sakė Seimo kontrolierius R.Šukys.
Pavyzdžių, anot R.Šukio, toli ieškoti nereikia, klestint kolūkinei santvarkai būta visko – kažkas gavo žemės sklypą, seną namą nugriovė, naują pastatė, tačiau jo neinventorizavo, neįregistravo.
„Kažkam numirus paveldėjimas nebuvo tvarkomas, arba į šį turtą daugiau niekas nepretendavo. Galiausiai žmogus, kuris name gyvena visą laiką, nėra jo savininkas, nes formaliai turto nepaveldėjo – nenuėjo pas notarą, nepasiėmė paveldėjimo teisės liudijimo. Iki šiol jis gyveno kaip gyvenęs, nueidavo į seniūniją, užpildydavo prašymą nurodydamas savo adresą. Seniūnas ar socialinis darbuotojas žino, kad žmogus iš tiesų ten gyvena. Tad nurodytu adresu jam laikas nuo laiko pristatoma išmoka, malkos, rūbai ar labdara“, – „Rinkos aikštei“ sakė Seimo kontrolierius.
Ar Seimas suspės?
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nors įtrauktų į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą skaičius mažėja, tačiau pirmąją 2018 metų dieną išbraukus juos iš šio sąrašo, apie 67 tūkst. šalies gyventojų gali likti „niekur“, atsidurtų savotiškame socialiame užribyje.
Tad ką daryti, kad labiausiai pažeidžiami žmonės nebūtų dar labiau nuskriausti? Šiuo metu diskusijos apie galimus šios problemos sprendimo būdus aktyviai verda Seimo kuluaruose. Nors parlamento vadovui pateiktas prašymas atidėti šio įstatymo įsigaliojimą, panašu, kad jis nebus patenkintas. Vyrauja nuomonė, jog įsigaliojimo atidėjimas problemų tikrai neišsispręs, o tik jas atidės vėlesniam laikui.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto prašymu Vidaus reikalų ministerija buvo parengusi šio įstatymo pataisas, numatančias savotišką išimtį tiems žmonėms, kurie negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo jų valios. Tuomet pakaktų įrodyti savo ryšį su gyvenamąja ar darbo vieta savivaldybėje, tad, ko gero, pakaktų vietos gyventojus žinančio seniūno pažymos. Ar ši pataisa bus teikiama Seimo svarstyti, nėra iki galo aišku, esą ji nepraėjo teisinio filtro.
Savitą sprendimo būdą yra pateikusi ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Jos specialistų parengti teisės aktai leistų atsieti socialinių pašalpų, išmokų bei pensijų mokėjimą nuo gyvenamosios vietos. O tai reikštų, jog net ir tie žmonės, kurie nebus deklaravę gyvenamosios vietos, neprarastų išmokų, kurios neretai lieka vieninteliu pragyvenimo šaltiniu. Tiesa, itin keblioje situacijoje liktų nuosavo būsto neturinčios ir gyvenamosios vietos nedeklaravusios naujos šeimos, jos kils rimtų problemų norint savo vaikus prioritetine tvarka užregistruoti į darželius bei mokyklas.
Ar Seimui pavyks šias pataisas patvirtinti iki Naujųjų metų ir užbėgti už akių grėsmingai socialinei kataklizmai?
„Naujų pataisų dar nesame svarstę, tačiau neabejoju, kad Seimo nariai joms pritars. Juk visi supranta, kodėl šio įstatymo įsigaliojimas buvo atidėtas – jei palikti žmones be registracijos, jie tarsi pakibtų ore, netektų galimybės gauti išmokų bei pašalpų. O tai šių žmonių atžvilgiu būtų labai neteisinga“, – sakė Kėdainiuose išrinktas parlamentaras Darius Kaminskas.
Seimo narys vylėsi, kad kiti jo kolegos parlamentarai į poreikį ieškoti galimų išeitis būdų pažiūrės ir humaniškai, ir supratingai. Anot D.Kaminsko, lankydamiesi savo rinkimų apygardose, susitikdami su gyventojais parlamentarai žino pagrindines problemas, su kuriomis susiduria žmonės.
„Juk negali būti taip, kad kažkam priimant vienus ar kitus sprendimus dalis žmonių liktų be pragyvenimo šaltinio arba tiesiog „be vietos“. Manau, kad pataisoms turėtų būti pritarta, – sakė D.Kaminskas.
