„Šiemet dėjome pastangas, kad apsaugotume pačius pažeidžiamiausius ir įgalintume tuos, kurie gali sugrįžti į darbo rinką, persikvalifikuoti, dirbti ir užsidirbti. Džiaugiuosi, kad pavyko priimti sprendimus, kurie didins šalies gyventojų pajamas: senjorų, žmonių su negalia, šeimų, globojamų vaikų, dirbančiųjų. Nepamiršti ir tie, kuriems būtina valstybės pagalba: praplėstas ratas tų, kurie galės pasinaudoti šildymo kompensacija, o parama maisto produktais pasiekė tuos, kuriems pagalbos reikėjo labiausiai“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
AKTUALU DIRBANTIESIEMS
SUMAŽĖJĘS NEDARBAS. Nors antrojo karantino metu galiojo griežtesni ribojai ir jis tęsėsi gerokai ilgiau, nuo COVID-19 nukentėjusių paramai išleista beveik dvigubai mažiau – apie 700 mln. eurų, pernai – 1,3 mlrd. eurų.
Padėties darbo rinkoje statistika rodo, kad dėl įvairių priežasčių išaugęs nedarbas į ankstesnį lygį paprastai grįždavo vos per 7-9 metus. Šįkart nedarbui stipriai išaugus dėl koronaviruso pandemijos, taiklesnė valstybės parama nuo metų pradžios turėjo teigiamą poveikį darbo rinkai. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, nedarbas šalyje nuo pernai gruodį fiksuoto 9,5 proc. sumažėjo iki 6,1 proc. ir beveik sugrįžo į priešpandeminį lygį. Užimtumo tarnybos duomenimis, gruodžio 1 d. registruotas nedarbas buvo 10,1 proc., jis sumažėjo net 6 proc. punktais (sausį siekė 16,1 proc.).
Net ir užklupus pasaulinei pandemijai bei esant neaiškiai ekonominei situacijai šalyje, šiemet buvo užtikrintas nuoseklus senatvės, netekto darbingumo ir kitų pensijų, minimalios algos didėjimas.
DEŠIMTADALIU DIDESNI ATLYGINIMAI. Statistikos departamento duomenimis, šių metų trečią ketvirtį vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai padidėjo 9,9 proc. arba 143,3 euro ir siekė 1598 eurus. Vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ padidėjo 84,5 euro – tai yra 9,1 proc. – ir pasiekė 1012,4 euro. Dirbančiųjų pajamos augs ir kitąmet.
MINIMALI MĖNESINĖ ALGA. Nuo 2022 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didės iki 730 eurų, t. y. beveik 14 proc. MMA uždirbančių žmonių pajamos per mėnesį „į rankas“ kitąmet didės 62,5 euro. MMA padidinimas palies apie 127 tūkst. darbuotojų, gaunančių MMA ir mažiau. Tai yra vienas reikšmingiausių MMA padidėjimų per dešimtmetį ir apskritai šalies istorijoje.
ATLYGINIMAI BIUDŽETINĖSE ĮSTAIGOSE. Išlaikant kvalifikuoto darbo užmokesčio atotrūkį nuo MMA, mažiausiai uždirbantiems viešojo sektoriaus darbuotojams kitąmet augs minimalūs pareiginės algos koeficientai. Beveik 25 tūkst. mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų, įvertinus bazinio dydžio bei minimalių koeficientų kilimą, gaus daugiau kaip 100 eurų didesnį atlyginimą.
Padidinus bazinį pareiginės algos dydį keturiais eurais, iki 181 eurų, įstaigų tarnautojai ir darbuotojai gaus nuo 30 iki 80 eurų didesnį atlyginimą. Tai palies daugiau kaip 200 tūkst. viešajame sektoriuje dirbančių šalies gyventojų.
SOCIALINIŲ PASLAUGŲ SRITIES DARBUOTOJŲ ATLYGINIMAI. Į Socialinių paslaugų srities darbuotojų pareigybių sąrašą šiemet įtraukus psichologo ir globos koordinatoriaus pareigybes, socialines paslaugas teikiančiose įstaigose dirbantys psichologai ir globos koordinatoriai turi tokias pačias socialines garantijas kaip ir kiti socialinių paslaugų srities darbuotojai, ir gauna didesnius atlyginimus.
Nuo liepos 1 d. didėjo socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimai. Minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai augo 30 procentų, daugiau pinigų socialiniai darbuotojai gauna ir už turimą kvalifikacinę kategoriją. Šiemet jų atlyginimų didinimui papildomai buvo skirta 3,5 mln. eurų.
Socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai, priklausantys profesinėms sąjungoms, kitąmet per metus galės pasinaudoti papildomomis apmokamomis kasmetinių atostogų dienomis. Profesinių sąjungų nariai taip pat turės viena valanda trumpesnę darbo savaitę, o mokama jiems bus kaip už visą darbo laiką.
GLOBOJAMIEMS (RŪPINAMIEMS) VAIKAMS
Kitąmet didės globos (rūpybos) išmoka, kurios dydis nesikeitė daugiau nei du dešimtmečius. Išmokos dydis bus diferencijuojamas pagal vaiko amžių ir poreikius (vaikams iki 6 metų skiriant 218 eurų, vaikams nuo 6 iki 12 metų – 252 eurus, vaikams nuo 12 iki 18 metų ir tiems, kuriems nustatytas neįgalumo lygis – 273 eurus, buvusiems globotiniams iki 24 metų, kurie mokosi ar studijuoja, – 273 eurus). Tikimasi, kad didesnė parama globojamiems (rūpinamiems) vaikams ne tik pagerins jų kasdienes gyvenimo sąlygas, bet ir paskatins daugiau šeimų tapti globėjais.
AKTUALU SENJORAMS
PENSIJOS. Seimui priėmus naują socialinio draudimo pensijų indeksavimo mechanizmą, kitąmet pensijos didės sparčiau. Didžiausią teigiamą poveikį pajus daugiau įmokų sumokėję – gavę didesnį atlyginimą bei turintys ilgesnį stažą – ir mažiausias socialinio draudimo pensijas gaunantys senjorai.
Vidutinė senatvės pensija kitąmet didės nuo 414 eurų iki 465 eurų, o 2024 m. sieks 544 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2022 m. didės nuo 441 iki 489 eurų, o 2024 m. – iki 576 eurų.
VIENIŠO ASMENS IŠMOKA. Kitąmet vienišo asmens išmoka bus skiriama automatiškai ir mokama be atskiro asmens prašymo, o ją gaus beveik penkis kartus daugiau šalies gyventojų. Skaičiuojama, kad nuo kitų metų pradžios 32 eurų dydžio vienišo asmens išmokos priklausys apie 280 tūkst. vienišų neįgaliųjų ir pensinio amžiaus žmonių.
Nuo šių metų liepos 1 d. teisę gauti 28,63 eurų dydžio vienišo asmens išmoką turi apie 60 tūkst. asmenų: vieniši šalpos pensijų ir mažų pensijų priemokų gavėjai. Pirmąsias vienišo asmens išmokas „Sodra“ jau pradėjo mokėti, kartu bus išmokama ir vienišo asmens išmokos nepriemoka, jeigu ji susidarė.
AKTUALU ŽMONĖMS SU NEGALIA
ASMENINIO ASISTENTO PASLAUGA. Negalią turinčių žmonių skurdą padės mažinti ir nuo liepos 1 d. startavusi asmeninio asistento paslauga. Asmeninio asistento pagalbą gali gauti visi neįgalieji, kuriems šis poreikis bus nustatytas, neatsižvelgiant į amžių, negalios sunkumą ar pobūdį.
Jeigu neįgaliojo, kuriam reikalinga asmeninio asistento pagalba, pajamos yra mažesnės už 256 eurų, už asmeninę pagalbą jam mokėti nereikia. Jeigu pajamos didesnės, neįgalusis turėtų apmokėti ne daugiau kaip 20 proc. pagalbos teikimo kaštų, o asmens įmoka neturėtų viršyti 20 proc. jo pajamų.
SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ LYGIAI. Nuo liepos 1 d. įsigaliojo ir negalią turintiems senjorams aktualūs specialiųjų poreikių lygio nustatymo pakeitimai. Liko galioti vidutinių ir didelių specialiųjų poreikių lygiai, todėl daugiau senjorų gali pasinaudoti 50 proc. nuolaida važiuoti viešuoju transportu.
SOCIALINIŲ PASLAUGŲ SKYRIMO TERMINAI. Nuo šių metų balandžio mėnesio sutrumpėjo ir socialinių paslaugų skyrimo terminai. Asmens ar šeimos socialinių paslaugų poreikis nustatomas per 10 kalendorinių dienų (k. d.) nuo prašymo gavimo dienos (buvo per 14 k. d.), o ilgalaikės socialinės globos poreikis – per 20 k. d. (buvo per 30 k. d.). Sprendimo dėl socialinės priežiūros priėmimas sutrumpėjo nuo 14 iki 10 k. d. nuo socialinių paslaugų poreikio išvadų pateikimo, dėl socialinės globos – nuo 30 iki 20 k. d.
TECHNINĖS PAGALBOS PRIEMONĖS. Padidintos dalies techninės pagalbos priemonių įsigijimo kompensacijos.
BŪSTO PRITAIKYMAS NEĮGALIESIEMS. Šiais metais būsto pritaikymui negalią turintiems žmonėms iš valstybės biudžeto skirta beveik 80 proc. daugiau lėšų nei pernai, t. y. 3,17 mln. eurų.
AKTUALU NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS
KOMPENSACIJOS UŽ BŪSTO ŠILDYMĄ. Dvigubai padidinus valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį, kuris taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti, nuo kitų metų kompensaciją už būsto šildymą gaus daugiau nepasiturinčių šalies gyventojų. Skaičiuojama, kad teisę gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją kitąmet papildomai įgis apie 15 tūkst. žmonių, iš viso šią kompensaciją gaus apie 110 tūkst. žmonių.
PARAMA NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS. Kas antrą mėnesį labiausiai nepasiturintys šalies gyventojai sulaukė paramos maisto produktais ir higienos prekėmis. Išdalinta beveik 6 tūkst. tonų maisto produktų už beveik 8 mln. eurų ir higienos prekių už beveik 1 mln. eurų. Paramą gavo beveik 192 tūkst. šalies gyventojų. Paramą maisto produktais paprastai gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 192 eurų per mėnesį.
