Tai – didžiausia reikšmė nuo pat šio rodiklio matavimo pradžios (rodiklio duomenys yra prieinami nuo 2015 m. sausio). Per pirmus septynis 2021 m. mėnesius Lietuvoje veikiančios kredito įstaigos išdavė naujų vartojimo paskolų namų ūkiams už 166 mln. eurų.
Tai – 28 proc. daugiau nei 2020 m. sausį-liepą ir 20 proc. daugiau nei 2019 m. sausį-liepą, t.y. prieš COVID-19 pandemiją. Kitaip sakant, naujų vartojimo paskolų apimtys Lietuvoje jau pasiekė ir viršija prieš pandemiją buvusį lygį.
Anot „Brandnomika“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino, rekordiniam vartojimo paskolų rinkos aktyvumui įtakos turėjo du pagrindiniai faktoriai.
„Skaičiai iš tiesų rodo, kad aktyvumas Lietuvos vartojimo rinkoje muša rekordus, o prie šio rekordo prisidėjo du veiksniai. Pirma – Lietuvos ekonomika iš tiesų gerai atlaikė tiek pirmą, tiek ir antrą COVID-19 bangą – tai, atitinkamai, padidino vartotojų apetitą skolintis. Antra – Lietuvos ekonomikai stabiliai demonstruojant gerus rezultatus abiejų karantinų metu, galėjo padidėti ir finansuotojų noras skolinti pinigus vartotojams“, – teigia A. Izgorodinas.
2021 metais bankai skolina drąsiau
Su tuo, kad Lietuvos vartojimo paskolų rinkoje pastebimas finansuotojų suaktyvėjimas, sutinka ir paskolų palyginimo platformos „Lenders“ direktorius Eitautas Bartuškevičius.
„Atstovaujame platų spektrą kredito įstaigų – nuo bankų, kredito unijų, iki alternatyviųjų finansuotojų ir mūsų vidiniai duomenys rodo didelį komercinių bei specializuotų bankų suaktyvėjimą vartojimo paskolų rinkoje“ , – sako E.Bartuškevičius.
Jis lygina, kad 2020 m. sausį-liepą komerciniai bankai pateikdavo pasiūlymus tik 27 proc. vartojimo kredito paraiškų, užpildytų „Lenders“ platformoje. O 2021 m. sausį-liepą šis rodiklis komercinių bankų segmente pakilo net 19 proc. punktais ir pasiekė 46 proc.
Panašus augimas stebimas ir specializuotų bankų sektoriuje: čia paraiškų ir kreditorių pasiūlymų santykio (kitaip – patvirtinimo) rodiklis pakilo nuo 43,7 proc. 2020 m. sausį-liepą iki 61,7 proc. 2021 m. sausį-liepą.
Anot „Lenders“ vadovo, ženkliai padidėjęs patvirtinimo rodiklis bankų ir spec. bankų sektoriuje leidžia daryti dvi svarbias išvadas.
„Pirma – pirmojo karantino metu dėl neapibrėžtumo tradiciniai finansuotojai susimažino rizikos apetitą ir pateikdavo mažiau pasiūlymų klientams. Tačiau makroekonominiai rodikliai rodo, kad tradicinių finansuotojų nerimas dėl Lietuvos ekonomikos ir paskolų gavėjų finansų padėties perspektyvų nepasitvirtino – ekonomika ir darbo rinka gerai atlaikė COVID-19 iššūkius. Tai, atitinkamai, paskatino tradicinius finansuotojus sugrįžti į vartojimo paskolų rinką ir žvalgytis naujų klientų“, – vardijo E.Bartuškevičius.
„Antra – rinkoje ir toliau išlieka aktyvūs alternatyvūs finansuotojai, čia patvirtinimo rodiklis 2021 m. sausį-liepą siekė 35 proc. Bankams sugriežtinus skolinimo sąlygas, COVID-19 pandemijos pradžioje, 2020 metais, Lietuvos vartojimo paskolų rinkoje išaugo alternatyvių finansuotojų aktyvumas, kurie dalį klientų atėmė iš bankų. Tačiau ženkliai išaugęs patvirtinimo rodiklis bankų sektoriuje rodo, kad bankai grįžta į vartojimo paskolų rinką ir siekia dalį stiprių klientų perimti iš alternatyvių finansuotojų, kurie pinigus skolina brangiau“, – pridūrė jis.
Jis prognozuoja, kad artimiausiu metu rinkoje matysime struktūrinius pokyčius – bankai stengsis atimti tam tikrą rinkos dalį iš alternatyvių finansuotojų. Savo ruožtu, alternatyvūs finansuotojai ieškos savo identiteto ir nišos, kurioje jie turės konkurencinį pranašumą prieš bankus, dėl didesnės rizikos tolerancijos.
Mažėja paskolų kaina
„Lenders“ duomenys rodo, kad vartojimo paskolų rinkoje matomas tiek paskolų palūkanų, tiek ir bendros vartojimo kredito kainos mažėjimo tendencijos.
O tai signalizuoja apie aštrėjančią konkurenciją tarp finansuotojų dėl potencialių klientų.
Jis lygina, kad kredito unijų segmente 2021 m. sausį-liepą, lyginant su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, vidutinė per „Lenders“ platformą suteiktų vartojimo kreditų palūkanų norma sumažėjo 1 proc. punktu, o vidutinė bendra kredito kaina nukrito 1,5 proc. punktu.
Specializuotų bankų segmente vidutinė palūkanų norma sumažėjo 3 proc. punktais, o bendra kredito kaina nukrito 4,2 proc. punktais.
Alternatyvų finansuotojų segmente vidutinė palūkanų norma sumažėjo 0,7 proc. punktais, o bendra kredito kaina nukrito 4,2 proc. punktais.
„Tai reiškia, kad tradiciniai bei alternatyvūs finansuotojai mažina ne tik palūkanas, bet taip pat ir papildomus įkainius, tokius kaip sutarties sudarymo ar aptarnavimo mokesčiai. O tai rodo, kad vartojimo paskolų rinkoje tarp finansuotojų didėja konkurencija dėl naujų klientų. Tikėtina, kad artimiausiu metu rinkos sąlygas diktuos ne finansuotojai, bet paskolų gavėjai, kurie ieškos patraukliausio jų poreikius geriausiai atitinkančio paskolos pasiūlymo“, – svarsto „Lenders“ direktorius.
„Brandnomika“ ekonomistas A.Izgorodinas taip pat įžvelgia padidėjusį aktyvumą finansuotojų segmente.
„Lietuvos banko duomenys rodo, kad 2021 m. sausį-liepą, lyginant su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo tiek palūkanos naujoms vartojimo paskoloms, tiek ir bendra vartojimo kreditų kaina. Lietuvos banko skaičiai rodo, kad 2021 m. sausį-liepą vidutinė palūkanų norma naujoms vartojimo paskoloms siekė 8,3 proc., o bendra vartojimo kredito kaina siekė 12,3 proc. Tai yra atitinkamai 0,3 ir 0,46 proc. punktais mažiau nei tą patį 2020 m. laikotarpį. Įdomu tai, kad bendra vartojimo kredito kaina traukiasi sparčiau nei palūkanų normos – tai yra aiškus signalas, kad kredito įstaigos pradėjo aktyviau konkuruoti dėl klientų“, – apibendrina A.Izgorodinas.
