Apie tai 15min videolaidoje „15/15“ diskutavo Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis, Pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas Kęstutis Makarevičius ir „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
Svarbiausios temos
- Po COVID‘o darbdaviai pasimokė: atleisti darbuotojus lengva, bet po to susigrąžinti tomis pat sąlygomis – labai sunku.
- Kas yra dabartiniai Lietuvos bedarbiai?
- Kokios nuotaikomis gyvena pensininkai?
- Praėjusių metų pabaigoje apie 180 tūkst. žmonių reikėjo „Maisto banko“ pagalbos.
- Kodėl žmonės nesugeba surasti darbo? Trys priežastys.
- Iš 35 tūkst. Ukrainos pabėgėlių apie 21 tūkst. sėkmingai įsidarbino Lietuvoje.
- Šiemet galimybės rasti darbą bus mažesnės.
– Pone G.Daruli, pradėkime nuo jūsų. Kokia situacija Užimtumo tarnyboje? Ar šią žiemą daugėja žmonių, kurie neturi darbo ir kreipiasi į Užimtumo tarnybą?
G.Darulis: Taip, tai iš tiesų, kalbant apie pastaruosius kelis mėnesius matome darbo rinkos sulėtėjimo tendencijas. Be abejo, tai susiję ir su kasmetiniu ir įprastu sezoniškumu, kai baigiasi žemės ūkio darbai, statybos – būtent gruodžio, sausio, vasario mėnesį mažiau veiksmo šiuose sektoriuose.
Tačiau įdomi tendencija, kad taip pat matėme šiemet ir mažiau žmonių, kurie registravosi Užimtumo tarnyboje gruodžio mėnesį, lyginant su praėjusiais metais arba prieš COVID‘iniu laikotarpiu. Tai tokia neįprasta tendencija. Dažniausiai matome augimą visus tuos kelis mano minėtus mėnesius. Na, ir panašu, kad darbdaviai greičiausiai pasimokė COVID‘o laikotarpiu, kai labai paprasta žmogų atleisti, bet po to, kai reikia, labai sunku yra susigrąžinti tą darbuotoją arba susigrąžinti už tokias pačias sąlygas, kurios buvo anksčiau.
– Galima teigti, kad darbdaviai stengiasi išsaugoti darbuotojus?
