Jau pirmosiomis karo savaitėmis Rusija tapo lydere pagal šaliai taikomų sankcijų skaičių. Rusijos Federacija faktiškai prarado pusę savo tarptautinių atsargų, dolerio kursas vienu metu viršijo 130 rublių, o parduotuvėse nusidriekė eilės ir ištuštėjo lentynos.
Kovo pradžioje Rusijos centrinio banko apklausti ekspertai tikėjosi, kad BVP sumažės 8 proc., metinė infliacija bus didesnė nei 20 proc., o vidutinis metinis valiutos kursas bus 110 rublių už dolerį. Tačiau to neįvyko.
Kas tai lėmė ir ir kas Rusijos ekonomikos laukia 2023 m. domėjosi „Meduza“ specialioji korespondentė Margarita Liutova.
Ar sankcijos Rusijai suveikė?
Po Rusijos agresijos Ukrainoje pradžios Vakarų šalys Rusijai pritaikė gausybę sankcijų, tačiau jų poveikį gerokai sušvelnino pirmaisiais karo mėnesiais didėjusi Rusijos energetinio eksporto vertė.
Iškart po to, kai prasidėjo karas, daugelis žinomų ekspertų teigė, kad jau po kelių mėnesių nuo sankcijų įvedimo Rusijos ekonomiką ištiks giliausia krizė.
Pokalbyje su „Meduza“ Kalifornijos universiteto profesorius Olegas Icchokis paaiškino, kad darydami tokias prognozes ekonomistai darė prielaidą, jog Rusijoje galima bankų krizė, o tada nuosmukis bus daug gilesnis.
Tačiau tuomet Rusijos valdžia ėmėsi precedento neturinčių priemonių, kurios leido palikti šalyje kuo daugiau valiutos ir sustabdyti bankų krizę.
Vis dėlto labiausiai Rusijos ekonomikai padėjo pajamos iš dujų ir naftos eksporto, pabrėžia O.Icchokis. Kovo pabaigoje tapo aišku, kad pajamų iš eksporto įplaukos yra tokios didelės, kad jų pakanka visiems einamiesiems poreikiams užsienio valiuta patenkinti, rašoma „Meduza“ publikacijoje.
Situaciją palengvino tai, kad pirmaisiais Rusijos invazijos mėnesiais sankcijos beveik nepaveikė angliavandenilių eksporto: tada tik Jungtinės Valstijos įvedė embargą rusiškai naftai, tačiau ten tiekimas ir taip buvo nedidelis, o Europos Sąjunga ir toliau pirko rusišką naftą bei dujas.
Kovą-balandį buvo pasiektos rekordinės įplaukos iš naftos ir dujų prekybos, o nuosekliai mažėjant importui, susidarė situacija, kai Rusija uždirbdavo iš eksporto, tačiau mažėjant importui, mažėjo ir kelių uždirbtus pinigus išleisti. Paprastai per krizes situacija būna atvirkštinė: prekių yra, bet nėra pakankamai pajamų joms įsigyti, – pažymima meduza.io straipsnyje.
Dėl šios priežasties, eksporto „perteklius“ palaikė rublio kursą ir Rusijos ekonomika nesugriuvo.
„Ekonomistai, įskaitant ir mane, padarė analitinių klaidų“, – meduza.io kalbėjo „Bloomberg Economics“ vyriausiasis ekonomistas Rusijai Aleksandras Isakovas.
„Pirma, pirmuosiuose vertinimuose buvo ekstrapoliuojama 2014-2015 m. sankcijų patirtis, neatsižvelgiant į tai, kad naujomis sankcijomis bandoma sugriauti tai, kas jau buvo sugriauta anksčiau. Didelės bendrovės ir bankai jau prieš daugelį metų prarado prieigą prie užsienio finansų rinkų, o naujos sankcijos dažnai neturėjo taikymo objekto“,– cituojamas ekonomistas.
Kita klaida, anot A.Isakovo, yra tai, kad buvo remtasi klaidingomis istorinėmis prielaidomis – manyta, kad sankcijos Rusiją paveiks taip pat kaip Iraną.
„Pastarųjų trijų ketvirčių patirtis rodo, kad Rusijos trajektorija yra artimesnė Pietų Afrikos devintojo dešimtmečio patirčiai: šiek tiek sumažėjo verslo aktyvumas, sumažėjo konkurencija dėl užsienio rinkos dalyvių pasitraukimo ir augo pelnas nedidėjant produktyvumui“, – nurodė jis.
Vis dėlto, metų eigoje ryškėjant vis daugiau statistinių duomenų, gali būti, kad 2022 m. Rusijos ekonomikos kritimas sieks 4 proc. BVP.
To nereikėtų laikyti mažu nuokrypiu, atsižvelgiant į tai, kad iki karo Ukrainoje Rusijos BVP buvo prognozuojamas 3 proc. augimas, meduza.io kalbėjo O.Icchokis.
Rusijos ekonomika 2023 m. trauksis gerokai sparčiau
Vieną iš pesimistiškiausių Rusijos ekonomistų prognozių 2023 m. pateikė „Alfa Bank“ atstovė Natalija Orlova. Ji mano, kad kitais metais Rusijos BVP sumažės kur kas labiau nei šiemet – 6,5 proc., rašo meduza.io.
Priežastys tos pačios – mažėjanti vartotojų paklausa, besitraukiančios investicijos ir eksporto potencialas.
Dauguma optimistiškesnių 2023 m. prognozių grindžiamos tuo, kad nuo dešimtojo dešimtmečio pabaigos visos krizės Rusijoje vyko maždaug pagal tą patį scenarijų: vienais metais ekonomika smuko, o kitais vėl pradėjo augti. Tačiau dabartinė krizė yra kitokio pobūdžio.
Suomijos banko Besivystančių ekonomikų instituto (BOFIT) tyrėja Heli Simola ją apibūdina taip: „Vietoj staigaus kritimo Rusijos ekonomikos laukia ilgalaikis, skausmingas nuosmukis“.
H.Simola prognozuoja, kad 2022 ir 2023 m. bendras BVP sumažėjimas sieks 7-8 proc.
Jos nuomone, po to greito atsigavimo nebus, o Rusijos ekonomikos perspektyvos ateinantiems metams yra niūrios.
Tuo pat metu žmonės Rusijoje dar nelabai pajuto tiesioginį sankcijų poveikį. „Nepaisant to, visi rusai daugelį metų kentės dėl karo sukelto gyvenimo lygio smukimo“, – pažymi H.Simola.
