Lietuvai 2024 m. pavyko iš dalies prisitaikyti prie pasikeitusios realybės ir pasiekti gerų TUI rezultatų. Vis dėlto, vertinant juos regioniniu lygmeniu, pastebima sparčiai aktyvėjanti konkurencija.
Reikalingi sisteminiai pokyčiai
„Svarbu, kad Lietuvos ekonomika išlaikytų augimo tempą ir stiprintų savo pozicijas. Šiuo tikslu jau dedame pastangas – neseniai pakeitėme „Investuok Lietuvoje“ įstatus. Nuo šiol agentūra dirbs ne tik su užsienio, bet ir su vietinėmis investicijomis, orientuodamasi į stambius investicinius projektus. Taip pat tobulinsime žaliojo koridoriaus veikimą, kad stambiems investuotojams būtume dar patrauklesni“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
„Investuok Lietuvoje“ vadovo Elijaus Čivilio teigimu, nors pasiektas naujas – 351 mln. Eur investicijų į ilgalaikį turtą – rekordas, rezultatus reikėtų vertinti platesniame kontekste.
„Lyginant su ankstesnių metų investicijų į ilgalaikį turtą rezultatais, mums pavyko dar kartą juos pagerinti, ir tai – laimėjimas Lietuvai. Tačiau žvelgiant į platesnį paveikslą, esame labai sudėtingoje situacijoje: ES konkurencingumas prastėja, o geopolitinė situacija negerėja. Tačiau džiugu, kad Lietuva atranda naujus augimo receptus pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas ir nepasiduoda mūsų regiono ekonominiam pesimizmui“, – pažymi E.Čivilis.
„Investuok Lietuvoje“ vadovas atkreipia dėmesį į TUI naudą šalies ekonomikai ir pažangai. Agentūros projektai 2010–2023 m. sukūrė per 40 tūkst. realių darbo vietų. 2023 m. atlyginimų vidurkis tarp „Investuok Lietuvoje” klientų siekė 2 945 Eur (bruto) ir buvo 46 proc. didesnis už šalies vidurkį, o klientų sumokėti su darbo santykiais susiję mokesčiai sudarė 729 mln. Eur. Tais pačiais metais jie sukūrė apie 4 proc. šalies pridėtinės vertės.
„Siekiant dar labiau išauginti užsienio investicijų sukuriamą pridėtinę vertę šaliai ir stiprinti mūsų konkurencinį pranašumą regione, reikalingi esminiai investicinės aplinkos sisteminiai pokyčiai: nuo finansinių paskatų, į ateities poreikius orientuotos infrastruktūros iki reguliacinės naštos mažinimo ir talentų ruošimo ir pritraukimo. Šie sprendimai aktualūs ne tik užsienio, bet ir Lietuvos investuotojams, jei norime šalyje išlaikyti pačius pažangiausius vietos verslus. Šie pokyčiai – būtini, ir jei jų nepradėsime įgyvendinti dabar, galbūt dar galėsime pasidžiaugti vidiniais rekordais, bet žvelgiant tolyn, vis labiau prarasime savo pozicijas regioniniu mastu“, – apibendrina E.Čivilis.
Dar vienas rekordas gamybos sektoriuje
2024 m. dar kartą buvo pagerintas investicijų į gamybos sektorių rekordas. Tarptautinės įmonės patvirtino savo planus šalyje iš viso investuoti 351 mln. Eur. Tai – beveik 144 mln. Eur daugiau nei iki šiol rekordiniais 2023 m. Per praėjusius metus iš viso patvirtinti septyni gamybos projektai – keturi nauji ir trys plėtros.
Strategine reikšme išsiskiria Vokietijos gynybos industrijos gigantės „Rheinmetall“ amunicijos gamyklos Baisogaloje projektas, į kurį bus investuota daugiau nei 180 mln. Eur ir sukurta apie 150 naujų darbo vietų. „Rheinmetall“ sprendimas statyti gamyklą Lietuvoje paskatino kitų gynybos įmonių susidomėjimą mūsų šalimi, todėl tikimasi, kad projektas turės didelės įtakos visam Lietuvos gynybos ekosistemos vystymuisi.
Pernai Lietuvai taip pat pavyko pritraukti sparčiai augančio žaliosios ekonomikos sektoriaus projektų – šalyje įsikūrė šildymo, vėdinimo ir ventiliavimo sistemų gamintojas „Glendimplex“, kuris Panevėžyje investuos 10 mln. Eur ir sukurs 200 naujų darbo vietų. Apie plėtros projektus mūsų šalyje paskelbė ir Norvegijos katerių gamintojas „Marex Boats“, investuosiantis apie 20 mln. eurų gamykloje Kauno rajone, bei JAV kapitalo langų ir durų gamintojas „INTUS Windows“, statysiantis dar vieną gamyklą Šiauliuose ir ieškosiantis apie 150 naujų darbuotojų.
Kaip sako E.Čivilis, gamybos sektoriuje stebimas nuolatinis naujų procesų automatizavimas, tad įmonės vis daugiau investuoja į ilgalaikį turtą – robotus ir automatizuotas gamybos linijas: „Dėl šios priežasties turime rekordinius metus, vertinant investicijų sumą. Taip pat pernai itin augo investicinių projektų skaičius gynybos ir atsinaujinančios energetikos srityse. Visoje Europoje auga žaliojo vandenilio projektų, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo bei atsinaujinančios energetikos komponentų projektų skaičius, o bene didžiausias „sprogimas” buvo duomenų centrų industrijoje. Todėl būtent čia ir matome daugiausia potencialo Lietuvai pritraukti šių sričių investicijų.”
Gyvybės mokslų sektoriuje „Investuok Lietuvoje“ 2024 m. patvirtino 6 projektus, iš kurių 4 – plėtros. Apie papildomą 25 mln. eurų investiciją paskelbė Kaune veikiantis JAV medicinos produktų gamintojas „Hollister“ – baigus plėtros projektą bus sukurta 50 naujų darbo vietų. Tarptautinė medicininių prietaisų gamintoja „Intersurgical“ Pabradės gamykloje suplanavo 28 mln. eurų investiciją per 3–4 m., o pasaulinė nuolatinės gliukozės stebėsenos technologijų lyderė „Dexcom“ nutarė plėsti savo padalinį Vilniuje, suburdama naują klinikinių tyrimų komandą.
Be kita ko, pernai šalies gyvybės mokslų sektorių papildė dvi naujos įmonės – šveicarų „Avance“, kurios biuras Vilniuje teiks finansines konsultacijas biotechnologijų ir farmacijos bendrovėms, ir biofarmacinės analizės srityje tyrimus atliekanti užsakomųjų mokslinių tyrimų bendrovė „BioPharmaSpec“, Lietuvą pasirinkusi vystyti ikiklinikinių tyrimų paslaugas.
Pasak E.Čivilio, pasaulinės prognozės rodo reikšmingą biotechnologijų sektoriaus augimo potencialą, todėl Lietuva, turi unikalią galimybę tapti svarbia pasaulinės bioekonomikos dalyve.
„Lietuvoje veikiantys medicinos įrenginių gamintojai pernai didino savo pajėgumus, o biotechnologijų įmonės samdė aukštos kvalifikacijos specialistų ir mokslininkų. Tačiau tai – tik pradžia. Lietuva išsiskiria savo aukštos kvalifikacijos talentais, stipria mokslo baze, biomasės prieinamumu ir reikšmingu Vyriausybės palaikymu šiam sektoriui, todėl turime potencialo pritraukti naujų investicijų į žemės ūkio biotechnologijas, alternatyvius baltymus, biomedžiagas ir kitus gyvybės mokslų sektoriaus segmentus, kurie formuos ateities ekonomiką“, – įsitikinęs „Investuok Lietuvoje“ vadovas.
Spartus technologijų projektų augimas
Itin spartus augimas pernai fiksuotas technologijų sektoriuje, kuriame „Investuok Lietuvoje“ patvirtino 20 projektų. Į šalį atėjo 12 naujų investuotojų, 8 įmonės plėtė savo veiklą. Šie projektai sektoriuje iš viso sukurs 904 naujas darbo vietas. Tarp didžiausių pernykščių projektų – moterų sveikatos programėlę kuriantis vienaragis „Flo Health“, Vilniuje planuojantis ieškoti 130 naujų specialistų, ir Lietuvoje veiklą pradėjusi italų dirbtinio intelekto sprendimų kūrėja „Lab-H9“, ketinanti įdarbinti iki 40 specialistų Vilniuje ir Kaune.
Finansinių technologijų („fintech“) segmentui 2024 m. buvo rekordiniai tiek projektų, tiek sukurtų darbo vietų skaičiumi. Viena reikšmingiausių „fintech“ investicijų pernai – JAV vienaragis „DriveWealth“, iš Lietuvos banko gavęs Europos finansų maklerio įmonės licenciją ir pasirinkęs Lietuvą savo būstine Europoje. Taivano „fintech“ grupė „Fortress Factoring“, teikianti faktoringo ir mokėjimo paslaugas, taip pat paskelbė apie plėtrą Lietuvoje, o finansinių paslaugų duomenų platformą vystanti „Bud“ ir Nyderlandų klientų pažinimo ir kovos su pinigų plovimu (KYC/AML) paslaugas teikianti „BlueMonks“ įkūrė biurus Vilniuje.
„Investuok Lietuvoje“ vadovas pastebi, kad Lietuva sulaukia vis daugiau susidomėjimo tikslinėse Azijos rinkose – Singapūre ir Pietų Korėjoje: „Lietuva domina technologijų įmones dėl kvalifikuotų programuotojų, dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi specialistų. Pirmaujame Europoje pagal jaunų prie IRT sektoriaus prisijungiančių specialistų skaičių, esame vieni lyderių pagal studentų skaičių STEM studijų programose. Vis dėlto, nors ir turime stiprią IT specialistų bazę, būtina ir toliau investuoti į švietimą ir mokymus. Svarbu skatinti talentų grįžimą iš užsienio ir pritraukti užsienio specialistus. Taip pat toliau skatinti mokslinius tyrimus ir eksperimentines veiklas.“
2024 m. sukurtų darbo vietų skaičiumi technologijų sektorių aplenkė tik verslo paslaugų sektorius. Čia patvirtinta 12 projektų. Keturi investuotojai Lietuvoje yra naujokai, likusieji plečia savo veiklą mūsų šalyje.
Tarp šio sektoriaus didžiausių naujokų – Vokietijos IT lyderė „DATAGROUP“, Kaune atidariusi biurą. Taip pat 100 naujų darbo vietų sukurs didžiausia Japonijos IT paslaugų kompanija „Nippon Telegraph and Telephone“ (NTT), kartu su Lietuvos bendrove Vilniuje planuojanti vystyti IT konsultacijų ir sprendimų centrą. Šis projektas rodo naujų galimybių užuomazgas dar pilnai Lietuvos verslo paslaugų sektoriui neatrastose rinkose, tokiose kaip Japonija. Be to, vienas didžiausių Vokietijos bankų „Commerzbank“ Vilniuje atidarė atstovybę, kuri tapo visų trijų Baltijos valstybių centru.
Tarp didžiausių verslo paslaugų sektoriaus plėtros projektų – tvarių technologijų lyderės „Johnson Matthey“ technologijų komandos Lietuvoje plėtra, kurios metu prie komandų prisijungs 100 naujų specialistų. Veiklą Lietuvoje plėsti nusprendė ir norvegų IT įmonė „Visma Tech“ bei 80 naujų darbo vietų sukurti ketinanti Prancūzijos kapitalo klientų patirties valdymo paslaugų bendrovė „Teleperformance“.
Anot E.Čivilio, 2024-ieji Lietuvos verslo paslaugų sektoriuje buvo itin reikšmingi investicijomis į technologines funkcijas: „Nors praeitais metais šiam sektoriui šalyje pavyko suplanuoti daugiausia naujų darbo vietų, tačiau globalios tendencijos rodo, kad jų poreikis mažėja visame pasaulyje. Šis sektorius išlieka nepamainomas vertės pasiūlymas kompanijoms, ypač šiais didelio ekonominio ir socialinio neužtikrintumo laikais. Verslo paslaugų modelis vis dar patrauklus, derinant aukštos kvalifikacijos talentus, palankaus investicinio klimato aplinką bei konkurencingus kaštus. Lietuvoje net 83 proc. investicinių projektų šiame sektoriuje pernai buvo technologijų kompanijų arba susiję su naujų technologijų pozicijų kūrimu šalyje.“
