3 būdai, kaip Kinija remia Rusijos ekonomiką

Praėjus metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, Maskva patyrė precedento neturinčias Vakarų sankcijas ir buvo išstumta iš didžiosios dalies pasaulio ekonomikos. Tačiau Kinija, paskelbusi, kad jos draugystė su šiaurine kaimyne „neturi ribų“, metė Kremliui gelbėjimosi ratą, skelbia CNN.
Vladimiras Putinas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas
Vladimiras Putinas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas / „Scanpix“/AP nuotr.

Pabrėždamas santykių artumą, Kinijos vyriausiasis diplomatas Wang Yi vasario mėnesio viduryje per vizitą Maskvoje susitiko su prezidentu Vladimiru Putinu. Dienraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad Kinijos Prezidentas Xi Jinpingas ir V.Putinas gali surengti aukščiausiojo lygio susitikimą Maskvoje balandį ar gegužės pradžioje.

CNN pateikia tris būdus, kuriais Kinija, didžiausia pasaulyje prekių pirkėja ir finansų bei technologijų galiūnė, remia Rusijos ekonomiką.

Perka Rusijos energiją

Vakarų sankcijos Maskvai – tai naftos pardavimo embargas ir jos žaliavos kainos ribojimas, draudimas naudotis SWIFT – tarptautine tarpbankine finansinės informacijos perdavimo ir mokėjimų sistema – ir užsienyje laikomo centrinio banko turto įšaldymas.

Šiais veiksmais buvo siekiama susilpninti Rusijos galimybes finansuoti karą ir jie turėjo poveikį. Naujausiais Pasaulio banko vertinimais, 2022 m. Rusijos ekonomika smuko į recesiją ir susitraukė 4,5 proc.

Tačiau Maskvos fiskalinės įplaukos padidėjo, teigia Rusijos vyriausybė. Tai daugiausia lėmė aukštos energijos kainos ir Rusijos pastangos nukreipti eksportą į kitus pirkėjus, pavyzdžiui, Kiniją ir Indiją.

„Kinija ekonomiškai parėmė Rusijos karą ta prasme, kad padidino prekybą su Rusija, o tai susilpnino Vakarų pastangas“, – sakė „Eurasia Group“ vyresnysis Kinijos ir Šiaurės Rytų Azijos analitikas Neilas Thomas.

„Xi Jinpingas nori pagilinti Kinijos santykius su vis labiau izoliuota Rusija“, – sakė jis ir pridūrė, kad Maskvos „paribio statusas“ leidžia Pekinui daryti jai didesnę įtaką siekiant gauti pigios energijos, pažangių karinių technologijų ir diplomatinės paramos Kinijos tarptautiniams interesams.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Xi Jinpingas
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Xi Jinpingas

Remiantis Kinijos muitinės duomenimis, bendra Kinijos ir Rusijos prekyba 2022 m. pasiekė naują rekordą – pakilo 30 proc. ir pasiekė 190 mlrd. dolerių. Ypač nuo karo pradžios pastebimai išaugo prekyba energijos ištekliais.

Nuo kovo iki gruodžio Kinija iš Rusijos nupirko žalios naftos už 50,6 mlrd. dolerių, t. y. 45 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Anglies importas išaugo 54 proc. iki 10 mlrd. dolerių. Gamtinių dujų, įskaitant dujotiekio dujas ir suskystintas gamtines dujas, buvo nupirkta 155 proc. daugiau – 9,6 mlrd. dolerių.

„Rusijai ši partnerystė gimė iš nevilties, – sakė buvęs JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas ekonomikos augimui, energetikai ir aplinkai Keithas Krachas. – Jis [Putinas] ieško pagalbos visur, kur tik gali jos rasti, o Xi Jinpingas pernelyg noriai naudojasi Putino neviltimi.“

Abi šalys planuoja toliau plėsti šią partnerystę, įskaitant „Gazprom“ ir Kinijos nacionalinės naftos korporacijos susitarimą dėl didesnio dujų tiekimo Kinijai per ateinančius 25 metus.

Xi Jinpingas nori pagilinti Kinijos santykius su vis labiau izoliuota Rusija.

„2023 m. atsivėrus Kinijos ekonomikai, galime tikėtis, kad Rusijos eksportas į Kiniją, įskaitant naftą ir kitus naftos perdirbimo produktus, dar labiau padidės“, – sakė Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto docentė Anna Kirejeva.

Vakarų tiekėjų pakeitimas

Rusija taip pat išleidžia milijardus ne tik energijai, bet ir mašinoms, elektronikai, netauriesiems metalams, transporto priemonėms, laivams ir lėktuvams iš Kinijos pirkti. Tai išsamiai aprašyta JAV Kongreso tyrimų tarnybos praėjusių metų gegužės mėnesio ataskaitoje.

„Nepaisant Kinijos nenoro tiesiogiai remti Rusijos karą, dvišaliai ryšiai ir toliau augs, nes Pekinas yra oportunistas“, – sakė N.Thomas.

„X.Jinpingas vertina Putino paramą kaip [strateginį] balastą prieš vis labiau priešiškai nusiteikusias Jungtines Valstijas, tačiau Rusija jį domina pirmiausia dėl to, ką ji gali padaryti Kinijai“, – pridūrė jis.

Rusijai taip pat reikia rasti pakaitalų iš Vakarų rinkų importuojamiems produktams, pavyzdžiui, automobiliams ir elektronikai.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas V.Putinas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas
„AFP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas V.Putinas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas

„Ir čia Kinija su savo pramonės pajėgumais negali varžytis su jokia kita didele gamintoja“, – sakė A.Kirejeva.

Remiantis naujausiais Rusijos tyrimų bendrovės „Autostat“ duomenimis, Kinijos automobilių prekės ženklų, įskaitant „Havel“, „Chery“ ir „Geely“, rinkos dalis per metus po Vakarų prekės ženklų pasitraukimo išaugo nuo 10 proc. iki 38 proc. Prognozuojama, kad šiemet ši dalis dar labiau išaugs.

Buitinės elektronikos srityje 2021 m. pabaigoje Kinijos prekių ženklai užėmė apie 40 proc. išmaniųjų telefonų rinkos. Po metų jie praktiškai užvaldė šią pramonės šaką, užimdami 95 proc. rinkos, teigia rinkos tyrimų bendrovė „Counterpoint“.

Alternatyvą JAV doleriui

Po to, kai Rusijos bankams buvo nutrauktas SWIFT ryšys, Maskva atsisakė dolerio ir keičia jį Kinijos juaniu.

Rusijos įmonės naudojo daugiau juanių, kad palengvintų išaugusią prekybą su Kinija. Pasak A.Kirejevos, Rusijos bankai taip pat atliko daugiau sandorių juaniais, kad apsisaugotų nuo sankcijų rizikos.

Rusijos žiniasklaida, remdamasi Maskvos biržos vadovu, teigia, kad iki 2022 m. lapkričio juanio dalis Rusijos užsienio valiutų rinkoje šoktelėjo iki 48 proc., palyginti su mažiau nei 1 proc. sausio mėn.

123RF.com nuotr./Kinijos juaniai
123RF.com nuotr./Kinijos juaniai

Praėjusių metų liepą Rusija trumpam tapo trečiuoju pagal dydį pasaulyje užsienio prekybos juaniais centru po Honkongo ir Jungtinės Karalystės, remiantis SWIFT paskelbtais duomenimis. Nuo to laiko ji išliko viena iš šešių didžiausių rinkų, kuriose prekiaujama juaniais – prieš karą Ukrainoje ji net nebuvo tarp 15 didžiausių rinkų.

Rusijos finansų ministerija taip pat padvigubino juanių atsargų dalį, kurią gali turėti šalies valstybės turto fondas, iki 60 proc., po to, kai didelė dalis jo santaupų buvo įšaldyta dėl tarptautinių sankcijų, praneša agentūra „Reuters“.

Finansų ministras Antonas Siluanovas sakė, kad Rusija 2023 m. pirks juanių tik tam, kad papildytų šalies valstybės turto fondą, pranešė TASS.

„Iš visų užsienio valiutų, kuriomis Rusijos [centrinis] bankas turėjo atsargų, tik Kinijos juanis nebuvo įšaldytas, – sakė A.Kirejeva. – Tikėtina, kad matysime tolesnę Rusijos užsienio prekybos apskritai de-dolarizaciją ir [didėjančią] prekybos nacionalinėmis valiutomis dalį su visomis Maskvai draugiškomis arba neutraliomis valstybėmis.“

Turėdama daugiau juanio atsargų, Maskva gali naudoti Kinijos valiutą rubliui ir savo finansų rinkoms stabilizuoti. Per pastaruosius metus rublio kursas euro ir dolerio atžvilgiu smuko daugiau kaip 40 proc., o pagrindinis Rusijos akcijų indeksas nukrito daugiau kaip trečdaliu.

Praėjusį mėnesį Rusijos finansų ministerija paskelbė, kad atnaujins užsienio valiutos intervencijas parduodama juanius ir pirkdama rublius.

Tačiau pasak Rusijos laikraščio „Kommersant“, Kinijos mokėjimų sistema „UnionPay“, baimindamasi tarptautinių sankcijų, nustojo priimti Rusijos bankų išduotas korteles.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis