„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

4 metai darbo Seime, valstybės tarnyboje ir prie staklių – kaip skiriasi išeitinės?

Naują Darbo kodeksą priėmę parlamentarai pakeitė darbuotojams po atleidimo mokamų išeitinių išmokų dydžius, tačiau pačių Seimo narių šie pakeitimai nepalies. Seimo narių išeitines išmokas nustato Seimo Statutas, o jo kartu su socialinio modelio priėmimu politikai keisti visai nenori.
Seimas pirmą kartą svarsto kitų metų biudžetą
Seimas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Jau šį rudenį dalis Seimo narių, kurie nebus perrinkti dar vienai kadencijai, savo kišenes papildys išeitinėmis išmokomis. Ir jos, nepaisant Vyriausybės pageidavimo liberalizuoti darbo santykius Lietuvoje, nebus kitokios, nei buvo 2008-aisiais ar 2012-aisiais. Seimo narių išeitinėms parlamento šių metų biudžete numatyta skirti apie 2 mln. eurų.

Socialinį modelį metus ruošusi Vyriausybė „pamiršo“ kartu pareguliuoti ir politikų darbo taisykles. Nors Darbo kodekso pakeitimams prieštaravęs socialdemokratas Algirdas Sysas ketvirtadienį Seime kalbėjo, kad mažinant išeitines darbuotojams būtų logiška pakarpyti ir Seimo nariams mokamas išeitines, tačiau Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė skubiai nutraukė A.Syso pamąstymą pareikšdama, kad dabar parlamentas svarsto ne tai.

Ketverių metų kadenciją Seime išdirbę parlamentarai gaus keturių mėnesių algų dydžio išeitinę.

A.Sysas iš Seimo tribūnos grasino registruosiantis Seimo Statuto pataisas, kad parlamentarams nebūtų taikomos kitokios išėjimo iš darbo sąlygos nei eiliniams darbuotojams. Iš tiesų A.Sysas tam jau turėjo mažiausiai metus, tačiau iki šiol jokios Seimo Statuto pataisos nėra registruotos.

Nebus tokių pataisų ir ateityje. Kalbėdamas su 15min A.Sysas pripažino, kad jo užuominos apie Seimo narių išeitinių sumažinimą buvo skirtos tik tam, kad „kolegos atsikvošėtų ir priimtų jo siūlomas pataisas“.

Po tokio paraginimo Seimas iš tikrųjų „atsikvošėjo“ ir pritarė socialdemokrato A.Syso pataisai, pagal kurią išeitinės išmokos iš kuriamo Ilgalaikio darbo išmokų fondo nebus siejamos su minimalia mėnesio alga (MMA).

4 metai Seime nelygu 4 metai prie staklių

Taigi šį rudenį naujai kadencijai neperrinkti ir į valstybės tarnybą dirbti negrįžę Seimo nariai gaus ne mažesnes nei 2 mėnesių vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitines, o kai kurie ir kur kas daugiau.

Seimo Statutas numato, kad Seimo nariui išmokama tiek vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko jo kadencija Seime, bet ne mažesnė kaip 2 ir ne didesnė kaip 6 vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka.

Negana to, jeigu asmuo Seimo nariu buvo nepilnus kadencijos metus, tai šiame straipsnyje didesnės negu 6 mėnesių trukmės laikotarpis jau laikomas pilnais kadencijos metais.

Seimo nariai savo išeitinių klausimą sprendžia patys ir tai yra nesibaigiantis interesų konfliktas, – sako advokatas.

Tai reiškia, kad visą ketverių metų kadenciją Seime išdirbę parlamentarai gaus keturių mėnesių išeitinę.

Pagal senąjį Darbo kodeksą eiliniam samdomam darbuotojui už ketverius darbo metus priklausė 3-jų mėnesio algų dydžio išeitinė.

Tuo tarpu naujas priimtas Darbo kodeksas numato, kad iki penkerių metų samdomą darbą privačiame sektoriuje pradirbęs asmuo tegali tikėtis dviejų mėnesių vidutinės algos dydžio išeitinės.

Valstybės tarnyboje žmonėms už ketverių metų darbą ir dabar, ir priėmus jau parengtą naują Valstybės tarnybos įstatymo variantą priklauso tik 2 mėnesių algos dydžio išeitinė kompensacija.

Pusmečio uždarbio dydžio išeitinė – už 6 metų darbą

Maksimali išeitinė išmoka Lietuvoje tiek privačiame sektoriuje, tiek valstybės tarnyboje, tiek Seime siekia 6 mėnesių atlyginimų sumą.

Tačiau skirtumas tarp Seimo narių ir visų likusių darbininkų tas, kad Seimo nariui užsidirbti maksimalią išeitinę pakanka šešerių metų arba pusantros kadencijos, o visiems kitiems privaloma išdirbti net 20 metų.

Po dvidešimties metų valstybės tarnyboje atleidžiamam asmeniui, pagal dabar galiojančią tvarką, išmokama šešių vidutinių atlyginimų dydžio suma, nepaisant to, ar per tą laiką žmogus keitė institucijas, ar ne.

Pagal darbo sutartis dirbantiems darbuotojams ligšiolinis Darbo kodeksas 6 algų dydžio išeitinę garantavo po 20 metų vienoje darbovietėje.

Antradienį priimtas naujas Darbo kodeksas dar griežtesnis. Pagal jį, 20 metų išdirbęs žmogus iš darbdavio gaus išeitinę už du mėnesius. Jei per tris mėnesius neįsidarbins, nuo ketvirtojo mėnesio po darbo netekimo jis turės teisę dar keturis mėnesius gauti išmokas iš kuriamo Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Jei žmogus susiras darbą, šios išmokos nebebus mokamos.

Darbas Seime – terminuotas

Darbo teisės ekspertas, „iLAW“ advokatas Tomas Bagdanskis pažymi, kad Seimo narių darbas, žiūrint plačiau, apskritai turėtų būti laikomas lygiaverčiu darbui pagal terminuotą sutartį, nes parlamentarai dar dalyvaudami rinkimuose žino, kad Seime dirbs kadenciją – ketverius metus, o paskui dėl jų „sutarties“ pratęsimo piliečiai balsuos iš naujo.

Tokiu atveju, Seimo narių išeitinės atrodo dar labiau nepagrįstos. Juk pagal ligšiol galiojusį Darbo kodeksą dirbusiems pagal terminuotas sutartis išvis nepriklausė jokios išeitinės, o pagal naująjį Darbo kodeksą vieno mėnesio algos dydžio kompensacijas gaus tie darbuotojai, kurie pagal terminuotą darbo sutartį išdirbo ilgiau nei dvejus metus.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Tomas Bagdanskis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Tomas Bagdanskis

„Kalbėdami apie Seimo nario statusą iškart matome, kad jo sutartis yra terminuota ir kad jis turi ypatingą statusą. Sunku kalbėti, ar jiems turi būti taikomos privilegijos, ar ne. Jei taip paprastai lygintume, tai iškart atrodo nesąžininga, nes man, jei dirbu pagal terminuotą sutartį, po ketverių metų sukanka terminas ir aš nieko negaunu, o čia yra ketverių metų kadencija ir gaunama išmoka. Naujam kodekse jau šiek tiek geriau“, – lygino advokatas.

Pasak jo, esminis klausimas yra tas, ar visuomenė yra linkusi Seimo nariams garantuoti geresnes sąlygas nei turi pati.

„Deja, yra taip, kad Seimo nariai savo išeitinių klausimą sprendžia patys, ir tai yra nesibaigiantis interesų konfliktas. Tada jau galima nebent klausti, ar prezidentė jiems turėtų nustatyti tvarką, ar piliečiai kokiu referendumu nuspręsti, kas irgi būtų jau nusismulkinimas. Tai dviprasmiškas klausimas. Viena vertus, Seimo narys yra toks pats kaip visi, kita vertus, gal jų darbas tikrai ypatingas, atsakingas, sąžiningai žiūrint, gal to įvertinimo jie nusipelno?“ – retoriškai klausė T.Bagdanskis.

Valstybės tarnautojų sąlygos supanašės

Advokatas atkreipė dėmesį, kad valstybės tarnautojai ypatingai didelėmis išeitinėmis nėra ir nebus privilegijuojami priėmus naują Valstybės tarnybos įstatymo redakciją.

Dabartiniame įstatyme nustatyta, kad iki penkerių metų išdirbusiam valstybės tarnautojui po atleidimo priklauso 2 mėnesių vidutinio uždarbio dydžio išeitinė, nuo penkerių iki dešimties metų išdirbusiam – 3 mėnesių, nuo dešimties iki dvidešimties metų – 4 mėnesių, o po dvidešimties metų valstybės tarnyboje išmokama 6 mėnesių išeitinė.

Naujai parengtose Valstybės tarnybos įstatymo pataisose numatyta valstybės tarnautojus pagal išeitinių dydį dar labiau sulyginti su pagal darbo sutartis dirbančiais asmenimis.

Iki vienerių metų išdirbusiems valstybės tarnautojams po atleidimo būtų mokama pusės mėnesio algos dydžio išeitinė, nuo 1 iki 5 metų – 2 mėnesių, nuo 5 iki 10 metų – 3 mėnesių, nuo 10 iki 20 metų – 4 mėnesių, o daugiau kaip 20 metų išdirbusiam asmeniui – 5 mėnesių algų suma.

Naujame Darbo kodekse numatyta, kad ne dėl jo kaltės atleidžiamam darbuotojui, vienoje vietoje dirbusiam vienerius ar daugiau metų, bus išmokama dviejų vidutinių darbo užmokesčių išeitinė išmoka, o jeigu dirbta iki vienerių metų – pusės vidutinio darbo užmokesčio išmoka.

Tik labai ilgai vienoje vietoje – po 5 ir daugiau metų – dirbusiems asmenims numatyta papildomai mokėti kompensacijas iš specialiai sukurto Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Pas tą patį darbdavį 5-10 metų dirbusiems žmonėms siūloma mokėti vienos vidutinės algos, 10-20 metų – dviejų, daugiau negu 20 metų – trijų atlyginimų dydžio išmokas, tačiau tai numatantis įstatymas dar nėra priimtas ir fondas nėra sukurtas.

Pagal tebegaliojantį Darbo kodeksą išeitines išmokas darbuotojams moka darbdaviai. Jei darbuotojas atleidžiamas neišdirbęs nė metų, jam priklausė vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė, nuo 1 iki 3 metų – dviejų mėnesių, nuo 3 iki 5 metų – trijų, nuo 5 iki 10 – keturių, nuo 10 iki 20 – penkių ir daugiau nei 20 metų išdirbusiam – pusės metų uždarbio dydžio išeitinė išmoka.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs