Neradusi sutarimo dėl MMA, Trišalė taryba klausimą nukėlė ir toliau diskutuos dėl metodologijos. Bendru sutarimu tam pritarta.
Ir anksčiau Trišalėje taryboje nepavyko rasti sutarimo dėl to, koks MMA turėtų būti taikomas kitąmet. Tai palikta nuspręsti Vyriausybei, o ši grąžino klausimą Trišalei tarybai.
Vyriausybės atstovai, remdamiesi Lietuvos banko skaičiavimais, birželį siūlė nuo kitų metų MMA padidinti iki 420 eurų, o profsąjungos reikalavo 450 eurų, tuo tarpu darbdaviai dėl profsąjungų iškelto akibrokšto atsisakė palaikyti bet kokį MMA kėlimą.
Šį sykį darbdavių atstovai buvo nuolaidesni – sutiko su 420 eurų, tai sutapo su Vyriausybės atstovų nuomone.
„Dauguma darbdavių siūlo likti ties 420 eurų MMA“, – teigė Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė ir pasiūlė Vyriausybei mažinti MMA gaunančiųjų apmokestinimą, kad taip būtų rastas kompromisas ir su profesinėmis sąjungomis.
„Siūlome 420 eurų – jei kyla klausimų, kalbame apie dydžius metodikoje. Jei pagal metodiką dabar yra 423, tada 423 gali būti“, – teigė ir socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
O profesinės sąjungos liko prie 450 eurų siūlymo, kad atitiktų „Trišalėje taryboje sutartus principus ir Lietuvos banko rekomendacijas išlaikyti 47,3 proc. MMA ir vidutinio darbo užmokesčio santykį“.
Trečiadienį ginčai kilo dėl taikomos formulės – profesinės sąjungos ją „tempė“ į didesnę pusę, kad MMA pasiektų 450 eurų, o verslo atstovai siūlė laikytis Lietuvos banko pozicijos.
„Vyriausybė savo poziciją dėl MMA jau buvo pristačiusi, argumentus taip pat, tačiau mes laikomės nuomonės, kad MMA turi būti sutarta socialinių partnerių Trišalėje taryboje ir pagal tuos principus, kurie Trišalėje taryboje jau buvo sutarti. (…) siūlome pagal formulę toliau nustatyti ir galbūt išsiaiškinti vis tiktai, kaip ta formulė yra sudaroma“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė, pažymėjusi, kad MMA yra pats mažiausias leistinas darbo užmokestis.
Ji prašė socialinių partnerių susitarti dėl galutinio dydžio, bet susitarti nepavyko.
Kilo sumaištis, kas yra vidutinis atlyginimas
Pernai Trišalė taryba nusprendė, kad MMA turi būti 45-50 proc. vidutinės algos, o konkretus santykis bus lygus keturių didžiausią santykį turinčių Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkiui, tačiau turės išlaikyti 45-50 proc. ribą. Tačiau koks tas vidutinis atlyginimas (VDU) – sutarti nepavyko.
Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus akcentavo, kad Lietuva jau dabar turi vieną didžiausių MMA ir vidutinio atlyginimo santykį tarp ES valstybių. Jis, vertindamas profesinių sąjungų siūlymą MMA kelti iki 450 eurų, aiškino, kad tokiu atveju santykis būtų gerokai didesnis nei anksčiau sutarta – 50,7 proc.
G.Šimkus įnešė sumaišties, siūlydamas MMA apskaičiavimui naudoti vidutinį darbo užmokestį be priedų ir premijų – tokio rodiklio iki šiol Statistikos departamentas neturi, o pateikia bendrą vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydį. Tačiau esą VDU be priedų ir premijų naudojamas visoje ES.
Profesinės sąjungos piktinosi tokiu lyginimu, kadangi tuomet MMA turėtų būti nustatomas mažesnis.
„Jei norim MMA 420 eurų, tai ir sakykime, kad 420 eurų. Bet dabar VDU dėl to iškreipti... Kas sudaro darbo užmokestį – tai ir priedai, ir premijos. Norit įtikinti mus, kad Statistikos departamentas neteisingai paskleidė žinias, kad dabar MMA turėtų išeiti 380 eurų“, – piktinosi Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė piktinosi, kad MMA apskritai turėtų siekti iki 60 proc. VDU, o minimalus atlyginimas neturėtų vien būti nustatomas pagal formules.
Tačiau verslo atstovai pritarė, kad „obuoliai neturėtų būti lyginami su apelsinais“, kadangi į MMA priedai neįeina.
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narys Vytautas Vidmantas Zimnickas siūlė laikytis formulės, kuri buvo patvirtinta.
„Mes iš ties praėjusį kartą pernai priėmėme formulę, ir šiandien turėtų būti, kad bankas pasakytų, kad pagal formulę turėtų būti tokia ar tokia suma. O ne derėtis. Priimame formulę, priimame civilizuotą Europinę skaičiuoklę, o dabar gaištame 45 minutes derėdamiesi“, – piktinosi V.V.Zimnickas.
Lietuvos bankas gegužę pasiūlė, kad MMA turėtų didėti 20 eurų – iki 420 eurų – tai yra 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
„Peržiūrėjus prognozę birželį, jei į tą atsižvelgiame, tai būtų 423 eurai – tai grynai laikotarpio klausimas“, – skaičiavo G.Šimkus.
Anksčiau patvirtinti MMA nepavyko
Pagal Darbo kodeksą Trišalė taryba Vyriausybei savo nuomonę dėl MMA didinimo nuo kitų metų turi pateikti iki birželio 15 dienos.
Trišalės tarybos pirmininkė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė BNS teigė, kad birželio 12 dieną neradus sutarimo, Vyriausybė nusprendė minimalios algos didinimo svarstymą grąžinti tarybai.
„Mes kalbėjom ir nepavyko susitarti, mes fiksavom atskiras nuomones. (...) Vyriausybė nusprendė pati nespręsti, bet grąžinti klausimą pakartotiniam svarstymui Trišalei tarybai. (...) Jei vėl nesusitarsime, Vyriausybė turės nuspręsti pati“, – BNS aiškino I.Ruginienė.
Ji toliau laikėsi ir siūlymo kitąmet nustatyti 450 eurų MMA.
„Mes jaučiame, kad mūsų skaičiavimas pagrįstas ir 450 minimalus atlyginimas yra paskaičiuotas pagal Trišalės tarybos patvirtintą formulę, dėl to manome, kad siūlomi 420 eurų yra nepriimtini, nes Vyriausybė, siūlydama šitą dydį, remiasi 2017 metų vidutiniu darbo užmokesčiu. Mes sakome, kad kalbant apie 2019 metus, turime remtis 2019 metams prognozuojamu vidutiniu atlyginimu“, – BNS kalbėjo I.Ruginienė.
