Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

5 svarbūs dalykai būsimos valdžios koalicinėje sutartyje: palies ir pinigines

„Perskaičiau koalicijos sutarties projektą. Aš pasirašyčiau“, – feisbuke vos paviešinus centro-dešiniųjų partijų koalicijos sutartį pareiškė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Šis susitarimas tarp konservatorių ir dviejų liberalų partijų turėtų būti pasirašytas pirmadienį. Jame – ne tik aibė politinių įsipareigojimų, bet ir pažadai ekonomikos srityje. Iš jų galima susidaryti vaizdą, kokia kryptimi eis naujoji valdžia.
Ingrida Šimonytė
Ingrida Šimonytė / Arno Strumilos / 15min nuotr.

Išanalizavęs koalicijos sutarties projektą, 15min kviečia atkreipti dėmesį į penkis esminius dalykus.

1. Išlaidos augs, bet nedaug?

Kol nematome būsimosios Vyriausybės programos, sunku iki galo tiksliai įvertinti, kiek daug per artimiausius ketverius metus augs valstybės išlaidos naujoms iniciatyvoms.

Vis dėlto koalicijos sutartyje užuominų matyti.

Visų dalyvaujančių koalicijoje partijų programos rodė, kad išlaidos didės.

Lėšų pareikalaus pažadas, kad mokytojų algos siektų mažiausiai 130 proc. vidutinio atlyginimo šalyje, o akademinių darbuotojų – 150 procentų.

Išlaidas didins ir įsipareigojimas įgyvendinti Nacionalinį susitarimą dėl gynybos, nes ten numatytas finansavimo krašto apsaugai augimas.

Taip pat žadama siekti iki 2024 metų investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) iki 1,5 proc. BVP, lyginant su dabartiniais 0,9 proc.

Būsimiems valdantiesiems neatskleidžiant konkrečių planų, neįmanoma apskaičiuoti, kiek valstybei kainuos šie trys įsipareigojimai, tačiau reikalinga suma gali siekti ir šimtus milijonų eurų.

VIDEO: Liko tik formalumai: derybos dėl centro-dešinės koalicijos buvo sėkmingos

„Visų dalyvaujančių koalicijoje partijų programos rodė, kad išlaidos didės. Visos jos žadėjo kelti algas mokytojams, liberalai žadėjo daugiau dėmesio MTEP, o konservatoriai iš esmės žadėjo atliepti prezidento Gitano Nausėdos norą iš esmės padidinti perskirstymą per biudžetą“, – 15min sakė finansų analitikas Marius Dubnikovas.

Pasak jo, nors ir nekonkretus, koalicinis susitarimas rodo centro-dešiniųjų prioritetus peržvelgti ekonomikos skatinimo planus ir nukreipti lėšas į ekonomikos transformaciją, taip pat užtikrinti, jog iš valstybės biudžeto algas gaunantys viešojo sektoriaus darbuotojai gautų didesnes pajamas.

Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas 15min irgi sakė matantis būsimosios valdžios norą „apžioti daugiau“.

Vis dėlto, anot jo, sutartis rodo, jog išlaidas ši valdžia planuos atsargiai, skirtingai nei didelė dalis šalių Europos Sąjungoje (ES), aktyviai besinaudojančių galimybe per koronaviruso krizę skolintis milžiniškus pinigus.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Žygimantas Mauricas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Žygimantas Mauricas

Tai rodytų ir įsipareigojimas koalicijos sutartyje nepriiminėti „beatodairiškų“ sprendimų dėl vartojimo išlaidų, per COVID-19 pandemiją ženkliai išauginusių valstybės skolą.

„Manau, kad daug šalių paslys ant to banano, kai per krizę pamatę, jog gali skolintis ir išlaidauti, į prieškrizinį lygį nebegrįš. Tai ilgainiui turės pasekmes, nes joms teks veržtis diržus arba didinti mokesčius“, – kalbėjo ekspertas.

„O tos šalys, kurios neišpūs savo norų ir neapžios daugiau, nei gali, bus traktuojamos kaip tvaresnės ekonomikos. Lietuva gali būti viena jų“, – pridūrė jis.

Tiesa, būsimosios Vyriausybės išlaidas taip pat turėtų didinti pažadas kovoti su klimato kaita, įskaitant žiedinės ekonomikos vystymą.

2. Kokie mokesčiai augs?

Panašu, kad net jeigu naujoji Vyriausybė įvedinės drastiškesnius mokesčių pakeitimus, tai nedarys to staiga.

Koalicijos sutartyje įrašyta, kad mokesčių sistemos pakeitimai bus svarstomi tik tada, kai koalicijoje bus sutarta dėl viešojo sektoriaus įsipareigojimų masto.

Šitoje sutartyje tikrai jaučiasi stiprus liberalų potėpis.

Vis dėlto dokumente galime įžvelgti užuominų į tai, kokia bus Vyriausybės mokestinė politika.

Valdantieji žada laikytis nuostatos, kad darbo mokesčiai neturėtų būti didinami. Be to, naujoji Vyriausybė ketina keisti įmonių pelno mokestį, atsisakant reinvestuoto pelno apmokestinimo.

Tai iš esmės rodo, kad naujoji valdžia nedidins nei darbo jėgos, nei kapitalo apmokestinimo, sako ekonomistai.

„Šitoje sutartyje tikrai jaučiasi stiprus liberalų potėpis“, – teigė Ž.Mauricas.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Aušrinė Armonaitė
Arno Strumilos / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Aušrinė Armonaitė

„Panašu, kad konservatoriai kels sau pagrindinį tikslą tinkamai išleisti ekonomikos transformacijai skirtas tiek ES, tiek vietos lėšas. Jie rūpinsis, kaip leisti pinigus, o liberalai rūpinsis, kaip neapmokestinti, ko nenori“, – tvirtino jis.

Pasak eksperto, iš būsimosios valdžios labiau reikėtų tikėtis turto, vartojimo, ekologinių mokesčių augimo. Jo teigimu, pajamos iš šių mokesčių galėtų finansuoti sąlyginai kuklius įsipareigojimus, kuriems įgyvendinti reikės didinti išlaidas.

Jis taip pat tikina, kad konservatoriai, panašu, atsisakė ambicijos labiau didinti mokesčius, siekiant didesnio viešųjų paslaugų finansavimo.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis

„Pats šiek tiek dėl to nustebau, nes konservatoriai ne kartą akcentavo, kad reikia didinti perskirstymą, norint žengti toliau gerovės valstybės modelio link“, – teigė Ž.Mauricas.

Iš koalicinio susitarimo taip pat nežinia, ar valdantieji ketina sumažinti Gyventojų pajamų mokestį (GPM), ko siekė abi liberalios koalicijos partijos.

„Sutartyje matome liberalų norą įvesti nulinį tarifą reinvestuojamam pelnui, o GPM mažinimo nematome. Akivaizdu, kad susitarti dėl to nepavyko“, – sakė analitikas M.Dubnikovas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Marius Dubnikovas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Marius Dubnikovas

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen vilčių dėl mažesnio GPM dar nelaidoja.

„Esame racionalūs ir suprantame, kad pirmiausia turime įvertinti objektyvią situaciją. Sprendimai labai priklausys nuo to, kaip toliau plis pandemija“, – 15min sakė politikė.

„Atmesti vieno pagrindinių mūsų programinių siūlymų tikrai nereikėtų. Mes ir toliau sieksime, ką esame parašę, bet nesame akli, vertindami aplinkybes“, – pridūrė ji.

Tiek Liberalų sąjūdis, tiek Laisvės partija rinkimų programose buvo nusimačiusios GPM sumažinti iki 15 procentų.

3. Reforma, kuri palengvins gyvenimą verslui

Koalicijos sutartyje skelbiama, kad koalicijos partneriai įgyvendins verslo priežiūros institucijų reformą, mažinant biurokratiją ir perteklinį verslo reguliavimą.

Partijos planuoja pertvarkyti priežiūros institucijas siekiant, kad jų tikslai būtų susiję „su visuomenės gerove, o ne su biurokratizmo įtvirtinimu“.

Norime, kad verslą prižiūrinčios institucijos būtų ne baudėjos, o konsultantės.

Sutartyje žadama iš naujo nustatyti valstybės institucijų tikslus siekiant, kad šios užtikrintų visuomeninę naudą nestabdydamos visuomenei reikalingų privačių iniciatyvų.

Čia pat išvardijamos institucijos, kur pokyčiai bus daromi pirmiausia – tai Nacionalinė žemės tarnyba, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Kultūros paveldo departamentas ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

„Norime, kad verslą prižiūrinčios institucijos būtų ne baudėjos, o konsultantės“, – sakė Laisvės partijos pirmininkė A.Armonaitė.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė
Arno Strumilos / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė

Panašiai kalba ir kitos liberalų partijos lyderė V.Čmilytė-Nielsen.

„Manau, kad akivaizdu, kokią kryptį norime brėžti, – tvirtino politikė. – Esu užtikrinta, kad tuose esminiuose dalykuose, kas liečia privačią iniciatyvą ir verslą mes pasistūmėsime į priekį stipriai nuo to, kas vyko pastaruosius ketverius metus“.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen
Arno Strumilos / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen

A.Armonaitė tvirtino, kad savivaldybėse matomas ne vienas pavyzdys, kai priežiūros institucijų bendradarbiavimas su verslu yra itin sudėtingas, nes jos keistai suvokia savo tikslus, o dalis jų netgi numatyti įstatymuose.

Politikė išskiria Nacionalinę žemės tarnybą.

„NŽT neturi būti blokavimo instrumentu ateiti investicijoms į miestus, neturi būti stabdis Lietuvoje atsidaryti naujoms gamykloms“, – kalbėjo A.Armonaitė.

Pasak jos, daug darbo sutvarkant institucijų veiklą galima atlikti ir pačioje Vyriausybėje, formuluojant joms tikslus ir reikalaujant tam tikrų rezultatų.

4. Astravo boikotas

Koalicijos sutartyje pažadėta „absoliuti nesaugios Astravo atominės elektrinės blokada“. Dėl jos yra sutarusios visos trys Baltijos šalys.

Toks punktas per daug nestebina, tačiau pastarųjų įvykių kontekste kur kas svarbiau, kokiomis konkrečiomis priemonėmis žadama tai įgyvendinti. Keli koalicinėse derybose dalyvavę politikai 15min patvirtino, kad tiek detaliai kol kas nediskutuota.

Vyriausybę formuosiantys konservatoriai turi daug priekaištų nueinančio energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno suderėtai Baltijos šalių prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodikai, pagal kurią po Astravo paleidimo nutraukus prekybą per Lietuvos–Baltarusijos jungtį, ši persikeltų į Latvijos–Rusijos jungtį.

VIDEO: Ką ketina daryti dėl Astravo boikoto nirštantys konservatoriai? Ž.Pavilionis apie Briuselio spaudimą ir griežtus reikalavimus Latvijai

Jie sako, kad Baltijos šalys elektra su trečiosiomis šalimis turi prekiauti per Lietuvos–Karaliaučiaus srities jungtį, kaip numato 2018-aisiais suderėta ir, anot jų, vis dar galiojanti metodika. 2020-ųjų sutarimas, pasak konservatorių, negalioja, nes jo dar nepatvirtino Lietuvos Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Nepaisant viso šito, Astravo AE antradienį pradėjus gaminti elektrą, Latvija ketvirtadienį pradėjo prekybą per savo jungtį su Rusija.

Konservatorius Žygimantas Pavilionis tuo tarpu prabilo apie pasekmes Latvijai, tačiau nedetalizavo, kokias.

„Esame kalbėję apie įvairias politines, diplomatines, ekonomines ir technines pasekmes, bet jas galėsime realizuoti būdami valdžioje“, – 15min sakė parlamentaras.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Astravo atominė elektrinė
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Astravo atominė elektrinė

Konservatoriai skeptiškai žiūri į galimybes latviams prekiauti elektra su Rusija, nes nepasitiki, jog Maskva teiks patikimas garantijas, kad parduoda tikrai ne jų iš Baltarusijos įsigytą energiją.

Savo ruožtu Lietuva siekia baltarusiškos elektros boikoto regiono mastu tam, kad Astravo atominė elektrinė ekonomiškai neatsipirktų. Vilnius laiko jėgainę pastatyta nesaugiai.

5. Dar surems ietis

Pasiektas koalicinis susitarimas yra svarbus proveržis centro-dešiniųjų partijų derybose, tačiau ietys dėl konkrečių priemonių įgyvendinti siūlomiems pokyčiams dar bus suremtos tariantis dėl Vyriausybės programos.

Tai liudija ir konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio raštu 15min atsiųstas lakoniškas komentaras, kur jis neatskleidė konkrečių planų, slypinčių už deklaratyvesnių sutarties punktų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

„Visa tai bus aptarta Vyriausybės programoje, kurią pradedame rengti. Tai – koalicijos programa, todėl mes vienašališkai negalime nuspręsti dėl konkrečių veiksmų. Reikia ir būsimų ministrų pozicijos“, – sakė parlamentaras.

Naujasis Seimas prisieks kitą savaitę. Centro-dešinioji koalicija parlamente turės 74 balsus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos