Pirkimas iš įpročio
Viena iš dažniausiai pasitaikančių finansinių klaidų – įpročių nulemtas apsipirkinėjimas. Nors kasdienis užklydimas į parduotuvę iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti ne itin žalingas, ilgainiui toks įprotis biudžetui gali lemti rimtus nuostolius.
„Jeigu gyvenate šalia maisto prekių parduotuvės, gali būti, kad kaskart grįždami namo užsukate apsipirkti, net jei tą dieną jums nieko nereikia. Arba, galbūt esate įpratę rinktis tas pačias prekes ir niekada nesvarstote panašios kokybės, bet pigesnių alternatyvų, taip praleisdami galimybę sutaupyti. Tokių įpročių atnešamos išlaidos iš pradžių nėra didelės, tačiau po kurio laiko jos sudarys nemažas sumas“, – sako E.Jurevičius.
Pasak specialisto, keisti įpročius nėra lengva, tačiau visada galima sudaryti nepalankias sąlygas jiems plėtotis toliau.
„Jei kaskart apsilankę parduotuvėje grįžtate su nereikalingomis prekėmis arba tiesiog išleidžiate per daug, nusimatykite, kiek pinigų maisto prekėms skirsite per savaitę. Biudžetas, be abejo, turėtų atitikti jūsų poreikius, tačiau tuo pačiu ir nubrėžti išlaidavimo ribas, kurios padės pinigus leisti sąmoningiau“, – pataria ekspertas.
O jeigu dažnai perkate telefonu, taip pat galite apriboti atitinkamų programėlių dienos veikimo limitą. Pavyzdžiui, išmaniajame telefone galite nusistatyti, kad per dieną tam tikros el. parduotuvės programėlėje galite praleisti ne daugiau penkių minučių. Tokiu būdu padėsite sau užkirsti kelią impulsyvioms išlaidoms.
Skolinimasis kasdienėms išlaidoms
Kita dažnai pasitaikanti klaida – reguliarus skolinimasis kasdienėms išlaidoms padengti. Tai, pasak eksperto, gali lemti finansinį nestabilumą. Neturėdami stabilaus pajamų šaltinio, greičiausiai patirsite finansinių sunkumų netikėtai iškilus nenumatytoms aplinkybėms ar esant ekonominiam nuosmukiui.
„Gyvenimas ne pagal galimybes ir nuolatinis nerimas dėl skolų gali pakenkti ir jūsų emocinei gerovei. Be to, skolinimasis kasdienėms išlaidoms atitolina nuo ilgalaikių tikslų pasiekimo, pavyzdžiui, naujo būsto įsigijimo, kaupimo studijoms ar pensijai“, – sako E.Jurevičius.
Eksperto teigimu, nors skolinimasis gali suteikti laikiną palengvėjimą, pirmenybę turite teikti gyvenimui pagal savo galimybes. Pasiskolinti pinigai nėra pajamos, o veikiau išlaidos, kurias vėliau turėsite padengti. Laikykitės nusimatyto biudžeto ir kaupkite finansinei pagalvei, taip užsitikrinsite finansinį stabilumą ir skolintis kasdieniams poreikiams nebereikės, sako specialistas.
Gyvenimas „nuo atlyginimo iki atlyginimo“
E.Jurevičius pažymi, kad dalis Lietuvos gyventojų gyvena „nuo algos iki algos“, kai kiekvieną mėnesį visos gaunamos pajamos yra išleidžiamos visiškai netaupant ar neinvestuojant. Žinoma, dalis gyventojų panaudoja visą atlyginimą būtiniausioms reikmėms, tačiau netrūksta ir tokių, kurie užuot taupę, išleidžia pinigus nebūtinoms prekėms.
„Kas mėnesį pasiekti nulinį biudžetą nėra blogai, jei pinigus paskirstote pagal poreikius, numatote neplanuotas išlaidas ir atsidedate taupymui. Tačiau jei gavę atlyginimą skubate išlaidauti, o mėnesio gale sunku sudurti galą su galu, atsitikus netikėtai nelaimei galite patirti daug finansinio streso ir įklimpti į skolas“, – sako banko ekspertas.
Be to, pasak E.Jurevičiaus, neturėdami lėšų rezervo galite jaustis įstrigę dabartiniame darbe ar karjeros kelyje, kadangi jausite būtinybę išlaikyti pastovias pajamas. Tai gali trukdyti siekti karjeros, aukštesnio išsilavinimo ar imtis verslo, kuris ilgainiui padidintų jūsų uždarbį.
„Pirmiausia įvertinkite dabartinę savo situaciją, t. y., pajamas, išlaidas, finansinius įsipareigojimus ir turimas santaupas. Tam labai patogu pasinaudoti biudžeto sudarymo programomis ir skaičiuoklėmis. Taip lengviau nustatysite sritis, kuriose išleidžiate per daug. Tuomet sumažinkite nebūtinąsias išlaidas ir skirkite tuos pinigus santaupoms arba skoloms padengti“, – pataria ekspertas.
E.Jurevičius skatina nuolatos kelti savo finansinį raštingumą – domėtis, kaip savo pajamas išnaudoti tinkamai. Be to, visada verta apsvarstyti, kaip galėtumėte uždirbti daugiau. Taip priartėsite prie didesnės finansinės laisvės.
Finansinių tikslų neturėjimas
Dar viena dažna klaida, kurią darome, yra finansinių tikslų neišsikėlimas. Be tikslų neturėsite aiškios krypties ir prasmės valdyti savo finansus
„Neturint finansinio plano bus sunkiau pagrįstai paskirstyti uždirbamus pinigus ir netrukus imsite impulsyviai išlaidauti. Be abejonės, tai gali pakenkti jūsų finansinei ateičiai“, – sako E.Jurevičius.
Finansinių tikslų nustatymas ir biudžeto stebėjimas gali suteikti motyvacijos laikytis finansinio plano.
„Galite pradėti ir nuo nedidelių tikslų, pavyzdžiui brangesnio pirkinio, apie kurį svajojate. Nuspręskite, kokią sumą kaupsite, tuomet kiekvieną mėnesį atidėkite tam tikrą dalį pajamų. Turėkite sukaupę finansinę pagalvę. Įprastai tam rekomenduojama suma yra lygi 3–5 mėn. įprastų išlaidų. Kad kiltų mažesnė pagunda sukauptą sumą išleisti, kaupti galite laikydami banke indėlį, taip įdarbinti pinigus ir sekti progresą bus daug lengviau“, – sako E.Jurevičius.
Ekspertas primena, kad tikslingai nevaldant savo finansų gali kilti papildomas stresas ar nerimas, ypač jei nesate tikri dėl savo ateities. Nustatę tikslus ir biudžetą ne tik sumažinsite finansinę įtampą, bet ir įgysite kontrolės bei saugumo jausmą.
Nuolaidų medžioklė
Paradoksalu, tačiau jeigu nuolat ieškote išpardavimų ir perkate vos aptikę nuolaidą – nesutaupote. Dažniausiai kaip tik tokiu būdu išleidžiate daugiau.
Be to, pasak eksperto, jei nuolat skirsite dėmesį tik ypatingiems pasiūlymams ir nuolaidoms ar pigiausioms prekėms, galite nepastebėti galimybių iš tikrųjų sutaupyti, pavyzdžiui, investuoti į aukštos kokybės daiktus, kurie tarnaus jums ilgiau.
„Kad išvengtumėte tokių išlaidų, pirmenybę teikite būtiniesiems pirkiniams. Susigundę nukainotomis prekėmis pirmiausia apsvarstykite jų vertę ir ilgalaikę naudą – taip suprasite, ar pirkinio jums iš tiesų reikia. Taip pat, nustatykite aiškias išlaidų ribas ir atskirkite savo norus nuo poreikių. Taip priimsite pagrįstus sprendimus ir iš tiesų sutaupysite“, – sako ekspertas.
