Elektroniniams mokėjimams populiarėjant pasaulyje, šiandien gyventojai gali pasinaudoti ne vienu elektroninio atsiskaitymo būdu – bekontakčiai atsiskaitymai, skaitmeninės piniginės, tokios kaip Apple Pay ar Google Pay, mokėjimų QR kodai ir kt., daugeliui jau tapo įprasta atsiskaitymo priemone. Pasak tarptautinės IT kompanijos „Sensedia“ įkūrėjo ir vadovo Kleberio Bacilio, 2026 m. mokėjimų skaitmeninėmis dalimis vertė sieks 95 mlrd. JAV dolerių. Pasak vadovo, rinkoje regima aiški tendencija, jog lankstesnės atsiskaitymo galimybės didina vartotojų pasitikėjimą ir lojalumą, o tai turi lemiamos įtakos pardavimų augimui.
„Finansinės paslaugos kasdien tampa vis labiau skaitmenizuotos, todėl vartotojams pristatomi greitesni ir patogesni atsiskaitymo būdai. Europoje prie to labai prisidėjo Antrosios mokėjimo paslaugų direktyvos (PSD2) įgyvendinimas – ši direktyva atvėrė duomenis saugiam dalijimuisi tarp finansinių įstaigų, tad klientams atsirado galimybė naudotis trečiosios šalies paslaugomis, kad gautų patogesnes ir saugesnes banko paslaugas“, – apie vieną svarbiausių įvykių pasakoja K.Bacilis.
Vadovo teigimu, šiandien lyderiaujančių įmonių, tokių kaip Apple, Venmo ir Square, sėkmę labiausiai lėmė aukštas išmaniųjų telefonų naudojimo lygis, išaugusios elektroninės prekybos pardavimų apimtys ir spartus interneto vystymasis visame pasaulyje: „Net tradiciniai bankai laikosi šios tendencijos – Tarptautinių atsiskaitymų banko atliktas tyrimas parodė, kad 80 proc. apklaustų centrinių bankų dalyvauja vienokiose ar kitokiose skaitmeninės valiutos iniciatyvose, skirtose tiek verslui, tiek individualiam naudojimui. Grynųjų pinigų ir toliau palaipsniui mažėjant, 2022-iais pagrindiniu iššūkiu centriniams bankams ir toliau išliks siekis būti konkurencingiems, o tai priklausys nuo jų gebėjimo veiksmingai integruoti skaitmeninę valiutą (CBDC) į skaitmeninių mokėjimų ekosistemą“, – įsitikinęs K.Bacilis.
Ateities finansiniai atsiskaitymai: daugiau individualumo
„Sensedia“ vadovo teigimu, skaitmeninių atsiskaitymo būdų pasirinkimas vartotojams išties platus – kuria linkme elektroniniai mokėjimai vystysis 2022-iais?
1. Pirksime iškart, mokėsime vėliau
Vienas sparčiausiai populiarėjančių atsiskaitymo būdų – vadinamasis „Įsigyk dabar, sumokėk vėliau“ (angl. buy now, pay later, BNPL) atsiskaitymas. Skaičiuojama, jog pernai metais tokiu būdu pasaulyje buvo įsigyta prekių už maždaug 100 mlrd. JAV dolerių. Šią paslaugą teikiančios fintech įmonės ją pateikia kaip lanksčią ir patogią alternatyvą kredito kortelėms – sumokėti už prekes galima per tam tikrą laikotarpį be jokių palūkanų.
„Verslai, norintys įgyti pranašumą 2022 m., privalės vartotojams pasiūlyti patogiausius mokėjimo sprendimus. Augant el. prekybos apimtims ir vartotojų lūkesčiams, ši atsiskaitymų koncepcija sparčiai vystosi visame pasaulyje – tokį apsipirkimo modelį siūlo fintech bendrovė „Klarna“ ir kitos analogiškos finansų įmonės, jis sparčiai populiarėja ir Baltijos šalyse. Ilgainiui toks modelis pakeis kredito korteles ir taps el. komercijos ekosistemos standartu“, – akcentuoja „Sensedia“ vadovas.
2. Biometrinių duomenų era
„Vartotojai vis dažniau tampa pagrindiniu mokėjimų autentifikatoriumi. Biometriniai duomenys – piršto antspaudas ar veido atvaizdas – naudojami siekiant apsaugoti mobiliąsias pinigines, pavyzdžiui, Apple Pay. Šiuo metu kuriamos technologijos nukreiptos į siekį suteikti galimybę klientams už keliones ar prekes parduotuvėje susimokėti tiesiog einant per terminalą ar parduotuvę – tam naudojami sprendimai, susiejantys pirkinius su pinigine“, – tendencijas pristato „Sensedia“ vadovas.
Pasak K.Bacilio, šiai tendencijai augant, tikėtina, jog 2022 m. didės ir bekontakčių mokėjimų limitas – dar 2020 m. 80 proc. mokėjimų visoje Europoje buvo bekontakčiai, o šiai dienai apimtys tik auga.
3. ES skaitmeninė piniginė mokėjimams
Praėjusių metų vasarą Europos komisija paskelbė, jog Europos Sąjungos piliečiai galės saugoti visus savo asmens dokumentus europinėse skaitmeninės tapatybės piniginėse, prie kurių galės prisijungti per savo išmanųjį telefoną arba internetu. Piniginė turėtų būti naudojama saugiam svarbių dokumentų, slaptažodžių ir mokėjimo informacijos saugojimui.
„Piniginė leis vartotojams prisijungti prie vyriausybinių svetainių, užsiregistruoti paslaugoms ir apmokėti sąskaitas naudojant vieną ID. Prieiga prie piniginės bus suteikta naudojant biometrinius duomenis – pirštų antspaudų arba tinklainės nuskaitymą“, – artėjančią naujovę Europos Sąjungoje primena „Sensedia“ vadovas.
4. Kiekviena įmonė taps fintech įmone
2022 m. paspartės tendencija, lemianti vis didesnį finansinių paslaugų įtraukimą nefinansinėse įmonėse. Pavyzdžiui, šiandien mokėjimo platformos technologiją jau taiko WhatsApp, leidžiantis mokėti per savo programą. Tikėtina, kad tą leis daryti ir Uber ar net paprasčiausia picos užsakymo platforma, kurioje bus galima palikti arbatpinigius už picos pristatymą.
5. Daugiau individualumo
K.Bacilio teigimu, didėjant fintech svarbai kasdieniame žmonių gyvenime, sparčiai vystantis BNPL ir kriptovaliutų sritims, šių paslaugų reguliavimas turėtų griežtėti. Taip pat atstovas pabrėžia, jog finansinės paslaugos ir produktai nėra universalūs: „Tai, kas tinka vienam žmogui, netiks kitam, todėl labai greitai pamatysite augančias specialių banko ar fintech įmonių paslaugų, sukurtų konkretiems tiksliniams segmentams, apimtis. Šiandien tą aktyviai vykdo neobankai, paslaugas siūlantys klimato požiūriu besirūpinantiems žaliesiems arba asmenims, kurie anksčiau buvo įkalinti“, – naujausias tendencijas apžvelgia K.Bacilis.
