Tačiau jo galimas panaikinimas kelia susirūpinimą tokiose šalyse kaip Vokietija.
Pasak ECB atstovo spaudai, Valdančiosios tarybos posėdžio darbotvarkėje yra numatytas klausimas dėl didžiausio nominalo banknoto, kuris ir fiziškai yra didesnis negu kitų penkių nominalų euro banknotai.
Manoma, kad taryba greičiausiai nuspręs nebeleisti šio nominalo banknotų, nes yra plačiai paplitusi nuomonė, kad šiuos banknotus ypač mėgsta nusikaltėliai, visų pirma reikia pervežti dideles pinigų sumas nepatraukiant valdžios dėmesio.
Harvardo universiteto neseniai atliktas tyrimas parodė, kad „tokie banknotai yra labiausiai pamėgtas neteisėta veikla besiverčiančių asmenų mokėjimo mechanizmas, nes jis užtikrina anonimiškumą. Be to, tokie mokėjimai niekur neregistruojami. Taip pat šio nominalo banknotus yra gana paprasta pernešti ir pervežti.“
Tyrimo ataskaitoje taip pat pažymima, kad 500 eurų nominalo banknotas juodojoje finansinėje rinkoje yra tiek vertinamas, kad net gali būti parduodamas brangiau už savo nominalą.
Šio nominalo banknotai „labiau naudojami daiktams slėpti, o ne pirkti“, kovo mėnesį pareiškė Prancūzijos finansų ministras Michelis Sapinas.
Jo teigimu, „jie dažniau naudojami sandoriuose, kurie nėra sąžiningi, o ne tam, kad jūs ar aš galėtume nusipirkti maisto“.
„Organizuoti nusikaltėliai nėra idiotai“
Atkakliau kovoti su teroristų finansavimu ypač ragina Prancūzija, kurios sostinę pernai sukrėtė ne vienas kruvinas išpuolis.
500 eurų nominalo banknotai sudaro vos 3 proc. viso apyvartoje esančių banknotų skaičiaus, bet 28 proc. visos jų vertės.
Europos Komisija vasarį pareiškė, jog „išnagrinės būtinybę nustatyti atitinkamus apribojimus tam tikras ribas viršijantiems mokėjimams grynaisiais ir kartu su Europos Centriniu Banku apsvarstys tinkamas priemones dėl didelio nominalo banknotų, visų pirma 500 eurų banknoto“.
ECB statistiniais duomenimis, 500 eurų nominalo banknotai sudaro vos 3 proc. viso apyvartoje esančių banknotų skaičiaus, bet 28 proc. visos jų vertės.
Visgi galimas šio nominalo banknoto atsisakymas sulaukia ir pasipriešinimo, visų pirma Vokietijoje, kurioje dauguma žmonių ir šiandien yra labiau linkę atsiskaityti grynaisiais.
Kai euras buvo sukurtas, įvesti 500 eurų banknotą reikalavo būtent Vokietija, nes šis nominalas buvo panašus į jos 1 tūkst. markių banknoto nominalą.
Šio banknoto panaikinimo priešininkai teigia, kad tai gali būti tik pirmas žingsnis siekiant iš viso atsisakyti grynųjų pinigų ir pakeisti juos elektroninėmis mokėjimo sistemomis, kurias valdžia galėtų visas stebėti.
Tuo tarpu dalis ekspertų sako, kad 500 eurų banknoto atsisakymas nebus itin veiksmingas kaip kovos su nusikalstamumu priemonė.
„Organizuoti nusikaltėliai nėra idiotai. Didžioji dalis pinigų plaunama per fiktyvias įmones nenaudojant jokių grynųjų pinigų,“ – interviu kelioms Vokietijos žiniasklaidos priemonėms neseniai pareiškė Linco universiteto šešėlinės ekonomikos ekspertas Friedrichas Schneideris.
