Skaičiuojama, kad pensijų grąžinimas į prieškrizinį lygį kitąmet biudžetui kainuotų 600 mln. litų. Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad toks opozicijos, nepasiūlančios iš kur tam gauti lėšų, užmojis gali kelti grėsmių lito stabilumui. Tačiau politikos ir ekonomikos ekspertai vieningos nuomonės šiuo klausimu neturi.
Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas primena, kad pensijos yra mokamos iš pasiskolintų pinigų ir teigia, kad sunkmečio naštą turi dalintis visi. Tačiau „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis teigia, kad socialines išmokas kitąmet būtų galima didinti ne 600 mln. litų, o, pavyzdžiui, 200 mln. litų. Tada, jo teigimu, greičiausiai nieko blogo nenutiktų.
Kas ketvirtas litas – skolintas
Kalbėdamas su 15min.lt, politologas V.Dumbliauskas skaičiavo, kad lėšų, iš kurių mokamos pensijos, kas ketvirtas litas yra skolintas.
„Tai jeigu mes dabar krauname ateities kartoms skolą tam, kad mūsų pensininkai gautų pensijas, tai ką tada kalbėti apie kėlimą? Aš palaikau nuomonę, kad šiuo metu visi turi daugmaž solidariai tą naštą nešti: ir dirbantys, ir pensininkai“, – sakė V.DumbliauskasOpozicijai bepigu siūlyti – ji už nieką neatsako, – sakė Vytautas Dumbliauskas.
Jis sakė suprantantis, kad pensininkams šiuo metu nelengva. Tačiau priminė, kad yra Lietuvoje daugybė žmonių, kurie visai neturi pajamų, nes neturi darbo arba pluša už minimalią algą.
Priešrinkiminiai triukai
Artėjant savivaldybių rinkimams pasigirdusį opozicijos siūlymą grąžinti pensijas į prieškrizinį lygį, V.Dumbliauskas vadino priešrinkiminiais žaidimais. „Manau, kad čia netikras rūpestis tų politikų. Visi puikiai supranta, kad „Sodra“ sėdi duobėje, yra nuomonių, kad ji žlunga. Opozicijai bepigu siūlyti – ji už nieką neatsako, ji ne valdžioj“, – svarstė politologas.
Jis stebėjosi, kad toks pavojų šalies finansams keliantis įstatymo projektas Seime randa užtarėjų. Jo nuomone, valdančiosios koalicijos atstovai turėtų drausmingai balsuoti „prieš“, o elgdamiesi taip kaip dabar jie kenkia savo Vyriausybei.
Tiesa, V.Dumbliauskas sutiko, kad apkarpius išlaidas ar padidinus mokesčius galima rasti papildomus 600 mln. litų pensijoms. „Bet problema ta, kad mes dar daugiau jaunų žmonių išvarysime į Europą laimės ieškoti“, – sakė pašnekovas.
Didėtų biudžeto deficitas
Savo ruožtu „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis 15min.lt sakė, kad išmokų grąžinimas į prieškrizinį lygį būtų papildomas krūvis šalies biudžetui, didėtų deficitas. „Jeigu deficitas didėja, yra grėsmė, kad mums gali pabrangti skolinimasis. Todėl viskas priklausytų nuo to, kiek mes tas socialines išmokas padidintume“, – sakė R.Rudzkis.
Anot jo, socialines išmokas didinant nesmarkiai, biudžetui greičiausiai nieko blogo nenutiktų. Mat pora šimtų milijonų litų padidinus išmokas, biudžeto deficitas išaugtų 2–3 kartus mažiau.
„Tie pinigai, kurie išmokami pensininkams, suvartojami Lietuvoje ir per mokesčius didele dalimi grįžta. Pensininkai yra geri vartotojai, nes tai – žmonės, paprastai turintys nedaug pajamų. Jie pinigus išleidžia ne prabangos, o būtiniausioms prekėms. O daug labiau perka vietinės gamybos produkciją ir tokiu būdu ją skatina“, – svarstė R.RudzkisViskas priklausytų nuo to, kiek mes tas socialines išmokas padidintume, – sakė Rimantas Rudzkis.
Argumentai „už“
R.Rudzkis rado ir dar kelis argumentus, kodėl būtų galima po truputį pradėti grąžinti socialines išmokas į prieškrizinį lygį.
„Lietuvoje pradėjo jaustis infliacija, bet skirtingiems socialiniams sluoksniams ji yra skirtinga. Žmogaus, turinčio daug pinigų, visai kitokia išlaidų struktūra nei pensininkų. Pinga elektronikos prekės, kompiuteriai, brangūs televizoriai. Daugiau uždirbantys tos infliacijos gali nepajusti. Bet šiuo metu kaip tik brangsta maisto produktai. Pensininkų perkamoji galia mažėja“, – sakė pašnekovas.
Anot jo, grąžinti pensijas į buvusį lygį galima pamažu. Esą nebūtina kitąmet rasti papildomų 600 mln. litų, pradžiai užtektų jas padidinti ir 200 mln. litų. „Tikrai reikia taupyti, tikrai reikia nešvaistyti lėšų. Bet nemanau, kad socialinės išmokos yra tas pagrindinis rezervas“, – patikino analitikas.
