Ir nedrįsau, ir prašiau
Į klausimą, kodėl pasiryžo mokytis dirbti kompiuteriu tik dabar, o ne bent keleriais metais anksčiau, Česlovas atsako paprastai. „Aš galiu pasakyti, kad kartais jaunoji karta mus įvaro į kampą. Toks apima siaubas, kaip jie naudojasi tomis technologijomis. Iš vienos pusės, pradedi jų nemėgti, nes sūnūs, anūkai nebendrauja. Iš kitos pusės, lyg nori ir pats, bet šiek tiek kukliniesi“, – savotišką nusiteikimą prieš kompiuterį prisiminė vyras.
Aš galiu pasakyti, kad kartais jaunoji karta mus įvaro į kampą.
Senolis neslėpė, kad vyresniam žmogui mokytis jau sunkiau, nesinori apkrauti ir vaikų, ir anūkų, nes supranti, kad tai užtruks ilgai. „Galiausiai, nelabai pasitiki ir savo jėgomis. Sūnaus namuose kompiuteris nustatytas angliškai, tai galvojau, nieko nesuprasiu ir vienas likęs vis tiek negalėsiu nieko padaryti“, – pasakojo vyras.
Vis dėlto minčių apie tai, kad galbūt reikėtų pabandyti, Česlovui kildavo vis dažniau. Labiausiai paskatino kaimyno raginimai, ir noras paskaityti naujienas. „Kaimynas vis sakydavo, ką tu, labai gerai. Kai išmokau, dabar prisėdu, pažiūriu, kada autobusas. Pasitikrinu „Teleloto“ bilietą, kai nepažiūriu žaidimo. Visokių dalykų padarau“, – prisiminė pašnekovas, pridurdamas, kad pats labai mėgsta klausyti žinias ir skaityti laikraščius, todėl galimybė paskaityti dar daugiau – viliojo.
Kaimyno prašyti pamokyti Česlovas nedrįso, kelis kartus užsiminus vaikams, pamatė jų šypsnius ir išgirdo atsakymus „Taip, aišku. Gal kitą savaitę kada“. Laukimas tęsėsi ilgai, todėl kelis kartus paprašęs Česlovas nurimo, tačiau vėliau kilo mintis imtis pačiam – nueiti į biblioteką, o sužinojęs, kad joje vyksta senolių kompiuterio raštingumo mokymai, įsidrąsino dar labiau.
Vaikinas prie gretimo stalo
Ketinęs užsiregistruoti į mokymo kursus, Česlovas to vis dėlto nepadarė. „Viskas išėjo dar geriau, ir išmokau, ir susiradau kolegą“, – juokiasi senolis. Pirmąjį kartą atėjęs, prisiminė garbaus amžiaus vyras, gavo kelis patarimus iš bibliotekininkės, ji įjungė kompiuterį ir patarė pasibandyti.
„Sėdėjau ir, tiesą sakant, nelabai ką ir dariau. Gal buvau labai pasimetęs, kad manęs tas vaikinukas paklausė, gal kuo galėtų padėti“, – atviravo Česlovas. Šį kartą senolis nesikuklino ir pasakė, kad norėtų kiek pramokti kompiuteriu.
Vėliau vaikinas prisistatė Simo vardu ir tikino galintis padėti tiek, kiek čia sėdės. Išmokė Česlovą spausti pelę, atverti norimą ikoną ir interneto naršyklę, o joje susivesti ir norimą interneto svetainės adresą. „Simas pasakojo, kad rašo magistro darbą, taigi čia sėdės ilgai. Prisimenu, dar juokavo, kad rašant magistrą, atsitraukti visada malonu, tai galiu klausti, ko noriu“, – pasakojo garbaus amžiaus vyras.
Vėliau jau stengiausi ir pats viską daryti, paklausdavau ko nors Simo, kai iššokdavo kokia nepažįstama lentelė.
Ilgainiui Simas su Česlovu net sutardavo, kelintą valandą ateis į biblioteką, kad galėtų sėdėti kartu ir abu mokytis savų dalykų. „Vėliau jau stengiausi ir pats viską daryti, paklausdavau ko nors Simo, kai iššokdavo kokia nepažįstama lentelė. Man patiko ir tai, kad kompiuteris buvo nustatytas lietuviškai“, – tikino senolis. Toks jųdviejų bendravimas, anot Česlovo, truko apie mėnesį, vėliau Simui į biblioteką jau nebereikėjo, o savo tikslą įgyvendino ir pats senolis. „Aišku, pirmus kartus be jo buvo kiek nedrąsu, tačiau dabar viskas jau gerai. Beje, kelis kartus dar buvome susitikę netoli bibliotekos. Smagu vis tiek“, – atviravo Česlovas.
Dovanų – kompiuterio
Paklaustas, ką įdomaus randa ir nuveikia internete, Česlovas tikino, kad kasdien atranda vis ką nors įdomaus. „Pirmiausia visada paskaitau naujienas, jei reikia, pažiūriu autobuso tvarkaraštį. Suvedu į „Google“ kokią temą ir pasiskaitinėju. Mėgstu žvejoti, tai apie žvejybą paskaitau irgi“, – vardino garbaus amžiaus vyras.
Česlovas tikino kompiuteriu naudojęsis ir ruošdamasis Kalėdoms. „Anūkui reikėjo nupirkti žaislą. Suvedžiau į „Google“, pažiūrėjau vieną kainą, kitą. Nuvažiavau nupirkti ten, kur pigiau“, – džiaugėsi senolis.
Česlovas tikino, kad dabar turi naują tikslą – išmokti internetu sumokėti ir mokesčius. „Gal šito jau paprašysiu anūkų ar sūnų. Kartą, kai buvome pas juos susitikę, prisėdau prie kompiuterio ir „užėjau“ į internetą, tai visi buvo baisiai nustebę“, – juokėsi Česlovas, pridurdamas, kad dabar vaikai jau žino, jog senolis naudotis kompiuteriu moka. Po kelių mėnesių Česlovui sukaks 83-eji, senolis juokiasi, kad sūnūs jau žino, ko jis nori dovanų – kompiuterio.
