Kas trečias respondentas kainų neatitikimus lentynoje ir prie kasos pastebėjo net 3–5 kartus. Pirkėjams, atsidūrusiems tokioje situacijoje dažniausiai pasiūloma atsisakyti prekės arba mokėti prie kasos nurodytą kainą, o pardavėjai baudžiami už klaidinančią informaciją apie prekių kainas ir nuolaidas.
Apklausos duomenimis, 60 proc. Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus teko nuo 1 iki 12 kartų susidurti su klaidinančiomis kainomis. Daugiausiai, net 30 proc. respondentų, šioje situacijoje atsidūrė 3–5 kartus. Dažniausiai kainų nesutapimus kainoraštyje bei kasos kvite pastebi moterys ir gyventojai, vyresni nei 35 m., jie klaidinančias kainas parduotuvėse pamatė daugiau nei 12 kartų.
Kai kuriose Europos valstybėse, tarp jų ir Estijoje, prekybos centruose plačiai naudojamos elektroninės kainų etiketės.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) skelbiamais duomenimis, apie 80 proc. gaunamų vartotojų skundų dėl neteisingo kainų nurodymo yra pagrįsti. Dažniausiai vartotojai nurodo, jog prekybos centro lentynose pateikiamos prekių kainos neatitinka kasos kvite nurodomų kainų, skelbiamos nuolaidos kasoje nebepritaikomos, o kartais prekės kaina su nuolaida yra didesnė nei be nuolaidos.
Pasak „StrongPoint“ Baltijos šalyse vadovo Juliaus Stulpino, kuomet prekių kainų neatitikimas yra netyčinis, pavyzdžiui, pasibaigus akcijai darbuotojai nespėjo pakeisti kainų lentynose ar nespėta suderinti viso parduotuvių tinklo kainų atnaujinimo, gali padėti ir tam tikri technologiniai sprendimai.
„Kai kuriose Europos valstybėse, tarp jų ir Estijoje, prekybos centruose plačiai naudojamos elektroninės kainų etiketės. Jos pakeičia popierines kainų etiketes lentynose ir suteikia galimybę darbuotojams vos keliais mygtukų paspaudimais koreguoti kainas visose tinklo parduotuvėse. Išvaizda elektroninės etiketės beveik nesiskiria nuo įprastų ir veikia panašiu principu, kaip ir e-knygų skaityklės: tekstas spausdinamas specialiu elektroniniu rašalu, nevargina akių, be to atsiranda papildomos galimybės nurodyti prekes su nuolaida“, – pasakoja „StrongPoint“ vadovas.
J.Stulpino teigimu, ši inovacija potencialiai galėtų sumažinti apie 90 proc. netyčinių kainų neatitikimų skaičių ir Lietuvos parduotuvėse.
Apklausos rezultatai rodo, jog dauguma atvejų, kuomet pirkėjai susiduria su kainų nesutapimu, sprendžiami prarandant prekę už norimą kainą ar prekybininko atveju – pajamas. Net 51 proc. respondentų teigia, jog jiems prie kasos pasiūlyta atsisakyti prekės su klaidingai nurodyta kaina. Dar 40 proc. gyventojų turėjo mokėti kasoje nurodytą kainą. Beveik ketvirtadalis pirkėjų apie pastebėtus kainų neatitikimus parduotuvės darbuotojų net neinformavo.
Pirkėjas, susidūręs su klaidinančiomis kainomis, turėtų užfiksuoti prekės kainą lentynoje ir su pirkimo kvitu nedelsiant kreiptis į pardavėją bei nurodyti savo reikalavimą, pavyzdžiui, kompensuoti kainų skirtumą. Jei pardavėjas į tai neatsižvelgia, siūloma pateikti savo reikalavimą pardavėjui raštu arba apie vykdomą galimai nesąžiningą komercinę veiklą pranešti VVTAT. Remiantis Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymu, nustačius tokį pažeidimą pardavėjui galima skirti baudą nuo 289 iki 8688 eurų.
J.Stulpinas pastebi tendenciją, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje stipriai augo įvairių prekybos technologijų naudojimas. Inovacijos prekybos srityje nuolat vystomos orientuojantis į tikslumą, apsipirkimo greitį bei pridėtinės vertės kūrimą pirkėjui.
„Kaip šiandien nieko nebestebina savitarnos kasos, taip per ateinančius penkerius metus parduotuvėse bus integruotos ir kitos priemonės, padedančios efektyviau dirbti personalui, eliminuojančios dėl žmogiškojo faktoriaus atsirandančias klaidas bei užtikrinančios kokybišką apsipirkimą vartotojui. Pirkėjas namo iš parduotuvės parsineš ne tik produktus, bet ir specialiai jam sugeneruotus receptus, kaip pasigaminti vakarienę su turimu pirkinių krepšeliu“, – teigia jis.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą UAB „StrongPoint“ užsakymu įvykdė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausa atlikta 2017 m. balandžio 5–10 dienomis, joje dalyvavo 1004 respondentai iš visos Lietuvos.
