Anot centro direktorės Eglės Lukošienės, Lietuvos gyventojai vis labiau geba atpažinti sukčius.
„Apklausos rezultatai atskleidžia, kad žmonės geba vis dažniau identifikuoti sukčių naudojamus metodus: netipinį adresą, numerį iš užsienio, spaudimą pateikti duomenis – tai dažniausiai pasitaikančios duomenų vagystės, vadinamojo fišingo ir investicinio sukčiavimo požymiai“, – pranešime teigė E.Lukošienė.
77 proc. apklaustųjų nurodė, kad tai, jog skambutis, trumpoji (SMS) žinutė ar elektroninis laiškas gali būti sukčių darbas, jie atpažįsta pagal skambinančiojo ar žinutės numerį. Beveik tiek pat atpažįsta ir nuorodas į įtartinus interneto puslapius.
-
Lietuvoje ukrainiečiams renkamos aukos kelia klausimų: kas stovi už savanorių, renkančių grynuosius prekybos centruose?
-
Apklausa: finansiniai sukčiai taikosi į vis jaunesnius žmones
-
Pareigūnai įspėja apie naują sukčiavimo būdą: meluoja apie laimėtą loteriją
-
Sukčiai iš trijų asmenų išvogė per 17 tūkst. eurų: aukų amžiaus vidurkis – 62,66 metų
Maždaug 67 proc. apklaustųjų galimus finansinius sukčius identifikuoja iš jų naudojamo spaudimo greitai priimti sprendimus bei pateikti asmeninius duomenis. Panašiai daliai žmonių sukčius išduoda gramatinės klaidos SMS žinutėse ir E.Laiškuose.
Niekaip galimų finansinių sukčių neidentifikuoja 1 proc. apklaustųjų, o 6 proc. visai nėra susidūrę su sukčiavimo atvejais.
74 proc. gyventojų susidūrę su sukčiais juos ignoruoja, apie 67 proc. – žinutes ir laiškus ištrina, o skambinančiųjų numerius užblokuoja.
10 proc. respondentų teigė, jog imasi aktyvių veiksmų – kreipiasi į institucijas, tiek pat praneša įmonėms ar įstaigoms, kurių vardu dangstomasi. Kai kurie sukčiavimo atvejais dalinosi socialiniuose tinkluose, siekdami apie juos informuoti kuo daugiau žmonių.
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, finansiniai sukčiai iš gyventojų ir įmonių per antrąjį šių metų ketvirtį ketino išvilioti per 4 mln. eurų. Realūs nuostoliai siekė apie 2,5 mln. eurų – 1,4 mln. eurų mažiau nei pernai tuo pat metu.
67 proc. apklausos dalyvių teigė, kad atpažinti sukčiavimo atvejus labiausiai padeda prevencinė informacija žiniasklaidoje, institucijų tinklalapiuose ir socialiniuose tinkluose. 55 proc. gyventojų pasitiki technologiniais apsaugos sprendimais, pavyzdžiui, automatiniu SMS žinučių ar E.Laiškų perkėlimu į „šlamšto“ aplanką. Tuo metu 50 proc. žmonių paveikia žiniasklaidoje nušviečiamos realios žmonių istorijos.
Rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“ rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje apklausė 1 tūkst. 18-74 metų amžiaus respondentų.
