„Nepatikimi gamintojai ir tiekėjai negalėtų dalyvauti vykdant elektroninių ryšių veiklą Lietuvoje, ypač diegiant 5G infrastruktūrą“, – pirmadienį Seime spaudos konferencijoje teigė ministras.
A.Anušausko įsitikinimu, svarbu, kad teisėkūros priemonės būtų inicijuojamos jau dabar, nes su 5G ryšiu teks „susidurti visiems“.
„Kontekste visada yra ir žvalgybos rizikų vertinimas, susijęs su trečiųjų valstybių veikla (...) Jeigu įstatymais nenumatysime tam tikrų ribų, viešųjų pirkimų sistema suveiks būtent taip, kaip veikia įprastai – ieškos pačio pigiausio tiekėjo“, – tikino A.Anušauskas.
Jo teigimu, Seimui netrukus bus teikiamos dviejų – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos bei Elektroninių ryšių įstatymų pataisos, kurios įpareigotų RRT prašyti specialios komisijos įvertinti įmonių atitiktį nacionalinio saugumo požiūriu.
Sieksime užtikrinti, kad radijo ryšių skyrimas ir naudojimas atitiktų nacionalinio saugumo interesus.
„Sieksime užtikrinti, kad radijo ryšių skyrimas ir naudojimas atitiktų nacionalinio saugumo interesus. RRT turės pareigą kreiptis į vyriausybinę strateginių įmonių sandorius tikrinančią komisiją dėl vertinimo, kai bus skiriami radijo ryšio dažniai, kai keičiami gamintojai ar tiekėjai, kai gaunama informacija, kad galimai naudojami nepatikimi gamintojai ar tiekėjai“, – teigė A.Anušauskas.
Pasak jo, nacionalinio saugumo interesų neatitinkantys gamintojai ar tiekėjai turės būti pakeisti iki 2025 metų gruodžio pabaigos.
A.Anušausko teigimu, ši data numatyta atsižvelgiant į kitų šalių patirtį ir praktiką: Estijoje nacionalinio saugumo interesų neatitinkantys tiekėjai turės pasitraukti iki 2024 metų sausio, Švedijoje – iki 2025 metų sausio, Belgijoje – iki 2025 metų liepos, Lenkijoje – per penkerius metus nuo sprendimo priėmimo.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno teigimu, Lietuvai dabar nustatyti 5G ryšio diegėjų ir technologijų gamintojų vertinimo kriterijus yra palankus tarptautinis kontekstas, nes 2020 metais Europos Komisija visoms Europos Sąjungos valstybėms leido imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad 5G ryšys būtų saugus.
L.Kasčiūno teigimu, 5G ryšio diegimui radijo dažnių naudojimas yra strategiškai svarbus, todėl reikia reglamentuoti jų konkursus bei aukcionus, šį procesą siejant su nacionaliniu saugumu.
Pasak jo, iki šiol RRT nebuvo privaloma kreiptis į komisiją, kad įvertintų būsimus sandorius, aukcionų ar konkursų dalyvius: „Šie kriterijai (nacionalinio saugumo – BNS) iki šiol netaikomi nei įrangai, nei jos palaikytojams“.
L.Kasčiūno teigimu, nepatikimi tiekėjai iš elektroninių ryšių rinkos turės būti eliminuojami ne tik tuomet, kai jie siejami su 5G ryšiu, bet ir su visa elektroninių ryšių rinkos infrastruktūra.
„Turėkime galvoje, kad 5G ryšys susijęs ir su kitais – 2G, 3G, 4G. 5G ryšys rengiamas jau ant esamų platformų. Tai, be jokios abejonės, kai tu diegsi 5G ir tą įrangą, kurią naudosi, tai turės būti tik patikimi tiekėjai“, – teigė L.Kasčiūnas.
RRT vasarį sakė, kad 5G ryšio dažnių aukcioną ketinama skelbti „artimiausiu metu“. 5G diegimą Lietuvoje apsunkina derybos dėl pasienio dažnių su Rusija – nors RRT jau susitarė dėl televizijos programų iškėlimo iš 700 MHz dažnių juostos, tačiau Rusija atsisako atlaisvinti 3,5 GHz juostą, kurią naudoja savo karinėms reikmėms.
Dažniai šiame diapazone reikalingi norint užtikrinti efektyvų padengimą tankiau apgyvendintose vietovėse, visų pirma – didžiuosiuose miestuose.
Prieš skelbiant aukcioną Krašto apsaugos ministerija turi priimti ir įstatymais įtvirtinti sprendimus dėl kibernetinio saugumo.
5G dažnių aukcioną taip pat pavėlino diskusijos dėl Valstybės kritinio ryšio tinklo bei „Bitės“ ir valstybės valdomo Telecentro „Mezon“ verslo pardavimo sandorio.
Praėjusių metų lapkritį kai kuriuose didžiųjų miestų vietose 5G ryšį bandomuoju režimu pirmoji pradėjo bendrovė „Telia“.
