PLAČIAU SKAITYKITE: Vyriausybė patvirtino galimybių pasą: jį turinčius nuo gegužės pabaigos leis į kavines ir renginius.
Rengiant galimybių paso nutarimą, nebuvo įtraukti sporto klubai. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje sakė, kad ketinama pildyti nutarimą.
„Neatmetu, kad papildysime daugiau atlaivinimų. Turime apribojimus renginiams, todėl reikėtų palaipsniui didinti lubas dalyvių skaičiui, nes gali būti didesnės erdvės. Tikimės, kad per birželio mėnesį tai bus padaryta“, – kalbėjo ji.
Pasas galios persirgusiems COVID-19 ir tiems, kurie turės ne anksčiau nei prieš 24 valandas atliktą neigiamą testą: PGR tyrimą ar antigeno testą, taip pat gautą neigiamą atsakymą bei pasiskiepijusiems asmenims. A.Armonaitės teigimu, šiuo metu ketinama derinti su savivaldybėmis strategiją, kaip bus vykdomas testavimas.
„Su savivaldybėmis ieškosime būdų, kaip išplėsti testavimo apimtis šiam profilaktiniam galimybių paso testavimui. Neplanuojame riboti testų, kiek bus kompensuojama. Bet noriu atvirai pasakyti, kad įsivažiuoti testavimo komponentui šiek tiek reikės laiko, nes testavimo veikloje interpretuojant testą būtinai turi dalyvauti asmens sveikatos priežiūros specialistas. Jų kiekis yra ribotas, nes jie dalyvauja organizuojant vakcinavimą ir simptominį testavimą, dėl to vietų skaičius, kur tai bus galima pasidaryti, bus ribotas“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad testus galima bus pasidaryti ir privačiai.
Taip pat visi palengvinimai galiotų vaikams iki 16 metų be papildomų sąlygų.
„Galimybių pasas pirmiausia ne išaugins susirgimų skaičių, o bus paskata vakcinuotis, testuotis tiems žmonėms, kurie turi daugiau kontaktų ir yra mobilūs, bet dar negali vakcinuotis. Taip pat kontroliuoti virusą išplečiant testavimo apimtis. Dėl vaikų nusprendėme jų universaliai neišskirti“, – sakė ji.
Anot A.Armonaitės, 24 valandų laikotarpis neigiamam testui buvo pasirinktas reaguojant į epidimiologinę situaciją šalyje. Jai gerėjant, laikas galėtų būti keičiamas į, pavyzdžiui, 48 val.
„Teoriškai, kaskart galima būtų darytis testą, bet praktiškai nebūtinai to reikia. Atkreipiu dėmesį, kad gana nemažai veiklų Lietuvoje jau veikia be galimybių paso“, – kalbėjo ji.
Taip pat ketinama spręsti, ar įtraukti į galimybių pasą ir antikūnių testus.
„Būtų logiška tai turėti schemoje“, – tikino ji ir pridūrė, kad dėl šio aspekto ministrai dar turi susiderinti.
Sveikatos apsaugos ministras spaudos konferencijoje pridėjo, kad profilaktinis testavimas galimybių pasui bus vykdomas per tą pačią sistemą. Tačiau bus įdiegtas naujas modulis „testas galimybių pasui“.
„Testas yra mūsų visų susitarimas prisiimti riziką, nes pats testas nereiškia, kad negalėsite užsikrėsti ir kad nėra jokių rizikų. Taip, tos rizikos yra“, – kalbėjo jis.
Kiek kainuos – neaišku
Kiek mokesčių mokėtojams kainuos norinčiųjų gauti galimybių pasą testavimas, I.Šimonytė, kaip ir A.Dulkys, tiksliai negalėjo įvardyti.
„Labai sudėtinga įvertinti, kiek tai bus prie dabar esančių labai didelių testavimo apimčių. Bet manom, kad bendruose COVID-19 valdymui suplanuotų lėšų rėmuose mums pavyks išsitekti“, – spaudos konferencijoje po Vyriausybės posėdžio komentavo ji.
Norintiems gauti galimybių pasą, testų finansavimo modelis, premjerės teigimu, bus toks pats, koks galioja COVID-19 simptomus turinčių ar profilaktiškai tiriamų žmonių testavimui.
„Testais juos aprūpina valstybė, kuriuos įsigyja per viešuosius pirkimus. Be to, jie tikrai nėra brangūs. Ir taip pat valstybės biudžeto lėšomis yra mokami priedai dirbantiems medikams. <...> Dėl papildomų vietų įrengimo ar žmonių paskyrimo, jeigu to reikėtų, spręstų savivaldybės“, – komentavo ministrė pirmininkė ir pažymėjo, jog išlaidos tuomet ir tektų ant jų pečių.
Nori atverti vis daugiau veiklų
Kartu A.Armonaitė tikino, jog Vyriausybė ketina atverti Lietuvą paskiepytiems Izraelio ir kitų trečiųjų šalių turistams. Šį sprendimą planuojama priimti kitą savaitę.
„Norime atverti Lietuvą vakcinuotiems trečiųjų šalių turistams, pavyzdžiui, turistams iš Izraelio. Kitą savaitę planuojama Vyriausybėje priimti sprendimus, kad žmonės, kurie yra pasiskiepiję, čia atvažiuotų“, – sakė ji.
Šiuo nutarimu neleista net ir su galimybių pasu veikti naktiniams klubams. Pasak A.Armonaitės, tai buvo kompromisas, nes jos valdoma ministerija norėjo leisti veikti ir šioms įstaigoms.
Tiesa, kavinės viduje, kaip ir lauke, turės riboti darbo laiką nuo 7 iki 21 valandos.
Pasai vienas kitam netrukdys
Europos Sąjungos žaliasis sertifikatas, A.Armonaitės teigimu, skirtas tam, kad kelionėse ir asmenų judėjime tarp bendrijos valstybių nereikėtų „nereikalingo popierizmo“ ir kad informacija apie turimą imunitetą ar skiepą būtų vienoje vietoje. O Lietuvos galimybių pasas yra siekis atverti daugiau asmeninių švenčių ir t. t., kad būtų galima greičiau išeiti iš griežto karantino.
„Techninis sprendimas bus tas pats. Registrų centras administruos techninį galimybių paso sprendimą. Tai reiškia, kad būsime ir geriau pasiruošę europinio žaliojo sertifikato pritaikymui. Nėra tarp jų prieštaravimo, tai tiesiog skirtingos priemonės“, – įsitikinusi ministrė.
Ar vėliau žaliasis pasas pakeis galimybių pasą, kol kas neaišku. A.Armonaitė sakė, kad kol kas neaišku, kiek galimybių pasas galios, taip pat, ar tai turėtų būti laikinas sprendimas iki masinės vakcinacijos.
„Bet jie gali veikti tuo pačiu metu, nes jie sprendžia skirtingus dalykus. Iki šiol nežinome, ar tikrai birželio viduryje europinis žaliasis sertifikatas pasileis. Kol nežinome, darome savo sprendimus“, – įsitikinusi ji.
