„Mes turime tris prioritetus, kur lėšas nukreipsime: inovacijoms ir verslui (365 mln. eurų), žalesnei ekonomikai, transformacijai į klimatui neutralią ir tvaresnę ekonomiką (268 mln. eurų), į skaitmenizavimą – 320 mln. eurų“, – pirmadienį žurnalistams sakė A.Armonaitė.
Lėšos, anot jos, bus skiriamos iš ES struktūrinių fondų, „Naujos kartos Lietuva“ plano, Teisingos pertvarkos fondo bei Modernizavimo fondo.
Pradėdama spaudos konferenciją A.Armonaitė taip pat kalbėjo apie tai, kad dalimi finansinių priemonių verslai pasinaudoti gali jau dabar – jų yra „Invegoje“, netrukus bus paleista paskolų nuo karo nukentėjusioms įmonėms priemonė.
-
Verslai prašo valstybės paramos, įspėja apie kainų šuolį ir bankrotus: „Dabartinė infliacija – tik gėlytės“
-
Valdančiųjų trypčiojimui dėl mokesčių reformos – eksperto kritika: „Po viešųjų ryšių žaidimo sulindo į krūmus“
-
V.Janulevičius: „Dėl energijos kainų gamybą iš dalies ar visiškai sustabdė 12 Lietuvos įmonių“
„Praėjusiais metais pradėjome ir šiemet pabaigėme inovacijų reformą, kurios tikslas – Lietuvoje sukurti daugiau aukštesnės pridėtinės vertės produkcijos ir mūsų ekonomiką grįsti pirmiausia žiniomis ir aukšta pridėtine verte. Startavo Inovacijų agentūra, daugiau dėmesio skiriame proveržio industrijoms – informacinėms ryšio technologijoms, biotechnologijoms, sveikatos technologijoms. Yra ir daugiau aukštą prridėtinę vertę kuriančių verslų, kuriuos norime auginti“, – kalbėjo A.Armonaitė.
Pasak jos, siekiama laikytis įsipareigojimo, kad 2024 m. investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą siektų pusantro procento.
Paklausus, ar ketinama verslams skirti subsidijų, siekiant padėti susidoroti su dėl aukštų elektros kainų užgriuvusiais sunkumais, A.Armonaitė akcentavo, kad galimybės tai daryti paaiškės tik pamačius kitų metų biudžetą. Visgi, kaip pabrėžė ministrė, kitos Europos šalys šiuo keliu neina.
„Verslai gali pasinaudoti finansinėmis priemonėmis – paskolomis, garantijomis – kurios yra „Invegoje“. Netrukus Europos Komisija patvirtins 50 mln. eurų lengvatinių paskolų priemonę nuo karo nukentėjusioms įmonėms. Yra įmonėms nemažai instrumentų, kaip pasikeisti įrenginius kuro konversijai, jeigu nori saulės parką ar saulės baterijas įsirengti”, – nurodė A.Armonaitė.
Kam ir kiek lėšų bus skiriama?
Kaip pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, daug dėmesio bus skiriama startuoliams ir veikiantiems verslams kuriant įrankius, kurie jiems leis lengviau persertifikuoti savo produktus, pasiekti įvairius jiems skirtus finansinius šaltinius, akceleravimo programas, veiklos optimizavimo priemones ir pan. Tam numatoma kvietimų beveik už 60 mln. eurų.
Siekiant diversifikuoti rinkas ir pritraukti naujų investuotojų, šioms finansinėms priemonėms numatoma 120,5 mln. eurų. Investicijos į darbuotojų įgūdžių ir gebėjimų ugdymą sieks 15 mln. eurų.
Skaitmenizacijos srityje daugiausia dėmesio bus skiriama naujoms ir esamoms skaitmeninėms paslaugoms verslui ir gyventojams kurti ir tobulinti. Bus plečiamos jau teikiamos e. paslaugos, daugiau jų bus pritaikyta specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, taip pat numatoma skatinti atvirų duomenų naudojimą. Tam bus pradėtas taikyti įvairių priemonių paketas, kurio bendra vertė sieks 165 milijonus eurų.
Siekiant didesnio duomenų saugumo, bus tęsiamas valstybinių IT išteklių centralizavimas – tam numatyta 95 mln. eurų. Taip pat bus pradėta kurti lietuvių kalbos išteklius, reikalingus dirbtinio intelekto sprendimams (35 mln. eurų), numatoma skatinti e. komercijos modelių naudojimą (12 mln. eurų) ir kt.
Žaliosios ekonomikos srityje didžioji dalis lėšų bus skirta investiciniams projektams, orientuotiems į atsinaujinančius energijos išteklius, atsisakant iškastinio kuro naudojimo, taip pat veiklai efektyvinti. Tai sudarys daugiau nei 170 mln. eurų.
Smulkiajam ir vidutiniam verslui numatoma 13 mln. eurų, kuriuos jis galės panaudoti tvariai pramonės transformacijai, aplinkai palankiems produktams ir technologijoms kurti. Energijos efektyvumo auditams atlikti numatoma 35 mln. eurų.
A.Romanovskis: „Šiek tiek vėluojame“
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, komentuodamas ministerijos paskelbtą planą, tikino, kad tai yra gera žinia, tačiau čia svarbūs keli elementai.
„Vienas yra greitis, kurio mums dabar reikia kaip oro. Antras dalykas yra efektyvumas, nes sutiksite, kad skaičiai patys savaime nieko nereiškia. Svarbu, kaip greitai tie pinigai bus panaudoti“, – kalbėjo A.Romanovskis.
Pasak jo, verslas tikisi ir reikalauja, kad valstybės institucijos „suktųsi greičiau.“
„Mūsų vidiniu pajautimu, mes šiek tiek vėluojame“, – tvirtino A.Romanovskis.
Pramonininkai turi pastabų
LPK viceprezidentas M.Gudas sakė, kad pramonininkai planui aukšto balo nerašytų.
Jis pridūrė, kad plane pateikiami skaičiai „yra įspūdingi“ ir pabrėžė, kad pramonė šiuo metu susiduria su ne viena krize.
„Tai yra koronaviruso liekamieji reiškiniai, sutrikusios tiekimo grandinės, dėl ko stringa gamyba, negalime baigti gaminti gaminių, įšaldomos lėšos. Beprecedentė energetikos krizė, kurią turime šiuo metu, geopolitnių sprendimų lemtas kai kurių rinkų praradimas. Ir dar turime tebesitęsiančią lustų krizę“, – vardijo M.Gudas.
Jo teigimu, plane numatyti tikslai realybės neatitinka.
„Svarbu yra nenužudyti potencialo, kurį turime. Pramonė per koronaviruso krizę buvo lokomotyvas, kuris ištempė Lietuvos ekonomiką. Plane tinkamo dėmesio, skirto Europos pramonės strategijos gairių atliepimui, nepamatėme“, – nuomonę išsakė M.Gudas.
M.Gudas plane pasigedo dėmesio ir regionuose įsikūrusioms pramonės įmonėms bei kėlė klausimus dėl pagalbos startuoliams.
„Tinkamo dėmesio pramonės lokomotyvui neparodoma. Startuoliai yra labai gerai, tačiau tai yra nevisiškai tvarus dalykas, tai yra rizikos kapitalas. Ar valstybės užduotis – investuoti į startuolių auginimą? Mes manome, kad prioritetai turėtų šiek tiek kitaip toje vietoje dėliotis“, – dėstė pramonės atstovas.
Informacinių technologijų ir biotechnologijų verslai, kuriems plane skiriama daugiausiai dėmesio, pasak jo, dažniausiai yra sutelkti Vilniuje, o regionuose tokių verslų nėra daug.
„Sieksime ir prašysime ministerijos didesnį dėmesį skirti energetiniam efektyvumui, vidutinio ir ilgesnio laikotarpio priemonėms, savos žaliosios energijos generacijai ir gamybos skaitmeninimui būtinai infrastruktūrai. (...) Pramonė, mūsų įsitikinimu, turi lygią teisę išlikti modernios ekonomikos dalyviu“, – kalbėjo pramonininkų atstovas.
