„Praėjusiais metais Lietuvos ir Ukrainos dvišalės prekybos apyvarta buvo pasiekusi rekordinę 1,76 mlrd. eurų sumą. Ši tendencija byloja apie milžinišką mūsų šalių ekonominio bendradarbiavimo potencialą. Mūsų šalies privatus verslas jau ieško būdų, kaip padėti Ukrainai pakilti iš karo pelenų. Apie tai reikėtų akyviau galvoti ir toms įmonėms, kurių savininkė yra Lietuvos valstybė“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė A.Armonaitė.
Jos teigimu, valstybės valdomos bendrovės turėtų įvertinti savo galimybes, parengti atitinkamus projektus, kuriuos galima būtų realizuoti Ukrainoje, ir jau dabar pradėti dirbti su partneriais Kyjive.
Pasak ministrės, Ukrainos atkūrimas siejamas ne tik su pastatų ir infrastruktūros atstatymu, tačiau ir su institucijų modernizavimu, ekonomikos atsigavimu, didesne europine integracija. Kuriama nauja ES platforma ir nauja finansinė priemonė „Rebuilt Ukraine“, kuri turėtų konsoliduoti visą paramą, įtraukiant ir tarptautinių institucijų bei ES valstybes nares.
Kartu A.Armonaitė pakvietė diskutuoti, ar nevertėtų Lietuvai ne tik dalyvauti tarptautinių partnerių iniciatyvose, bet ir pačiai sukurti Ukrainos atkūrimo finansinį mechanizmą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau parengė ir įgyvendino keletą priemonių, skirtų padėti Ukrainos žmonėms įsikurti ar verslams tęsti veiklą Lietuvoje.
A.Armonaitė gegužės viduryje jau buvo susitikusi su pagrindinių Lietuvos verslo organizacijų atstovais ir aptarė, kokią pagalbą atkuriant Ukrainą galėtų pasiūlyti privatus Lietuvos verslas.
Naujausiais Kyjivo ekonomikos mokyklos skaičiavimais, Rusijos karo Ukrainos infrastruktūrai padaryta žala vertinama maždaug 105 mlrd. JAV dolerių. Didžiulių nuostolių patyrė gamyklos, oro ir jūrų uostų, sausumos kelių ir geležinkelių infrastruktūra. Bendri nuostoliai, kuriuos patyrė Ukrainos ekonomika, vertinami 600 mlrd. dolerių.
