Trečiadienį A.Armonaitė feisbuke išsakė mintis dėl siūlomos mokesčių pertvarkos, nes vėliau vyksiančiame Vyriausybės posėdyje negalės dalyvauti. Ministrė šiuo metu yra Londone, kur vyksta tarptautinė Ukrainos atstatymo konferencija.
„Ilgai brandinta mokesčių reforma galėjo (ir galbūt vis dar gali būti) galimybe sudaryti sąlygas Lietuvoje sukurti daugiau gerai apmokamų darbo vietų, didinti žmonių pajamas ir Lietuvos konkurencingumą. Tai ypač svarbu dabar, kai Lietuvos ir visos Europos ekonomika lėtėja.
Kita vertus, sunku buvo matyti pozityvioje šviesoje tuos pakeitimus, kai fone ėjo „gyvulių ūkio naratyvas”. Tarsi žmonės, kurie moka įstatymu jiems numatytus mokesčius, yra kažkuo savaime moraliai nusikaltę. Ypač turint omeny individualios veiklos mokesčius“, – feisbuke rašė A.Armonaitė.
A.Armonaitė rašo girdėjusi, kad mokesčių reformą patys rengėjai vertina kaip mokesčių kėlimą, o tai pasikeitusioje makroekonominėje realybėje kuria nesaugumo jausmą.
„Iki pat šio pirmadienio reformos iniciatoriai nebuvo atsižvelgę nė į vieną Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymą, kurie, mūsų įsitikinimu, padėtų auginti ekonomiką bei kurti naujas darbo vietas.
Sunku sutikti su tuo, kad toliau planuojant mokestines išimtis stambiems ūkininkams, didesnė našta būtų užkrauta aktyviausiai visuomenės daliai, tai yra tiems, kurie daugiau dirba, stengiasi ir uždirba. Didesnis nekilnojamojo turto mokestis bankų palūkanoms pakilus į penkiolikos metų istorines aukštumas šiuo metu apskritai atrodo keistai, tai turėtų suprasti ir Europos Komisija“, – teigia A.Armonaitė.
Dalis „laisviečių“ – skeptiški
Visgi pakete, jos teigimu, yra keletas svarbių laimėjimų.
„Daugybės žmonių laimėjimas būtų Vyriausybės įsipareigojimas per kelerius artimiausius metus pasiekti, kad nuo minimalaus atlyginimo nebūtų atskaitomas gyventojų pajamų mokestis. Neapmokestinamas dydis kitais metais augtų penktadaliu iki 751 eurų“, – pastebėjo ji.
Kaip teigiamą aspektą ji išskyrė ir tai, jog verslas ne tik gautų pelno mokesčio paskatas investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, tačiau ir galėtų pasinaudoti nauju plėtrai padedančiu momentinio nusidėvėjimo modeliu, kuris leis lengviau kurti darbo vietas ir plėstis.
Taip pat, jos teigimu, bus taikomas palankesnis ir mažesnis pelno mokestis smulkiosioms įmonėms, kurių pajamos neviršys 0,5 mln. eurų. Dabar ši kartelė yra 300 tūkst. eurų.
„Dėl šio pakeitimo paskatos augti atsirastų apie 10 tūkst. smulkiųjų įmonių. Tai yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymas, į kurį kolegos atsižvelgė šią savaitę“, – nurodė ji.
Ji sutiko, kad diskusijoms dėl mokesčių persikėlus į Seimą visi projektai dar gali keistis. Tačiau Laisvės frakcijos paramą ji vertino rezervuotai.
„Vakar iš koalicijos partnerių – konservatorių ir liberalų sąjūdžio – išgirdau prašymą palaikyti įstatymų pateikimą. Pasakėme kaip yra – Laisvės frakcija dar tarsis, tačiau dalis frakcijos narių dėl mano jau išvardintų ir kitų aplinkybių yra itin skeptiški“, – įrašą užbaigė ji.
V.Mitalas siūlo atsisakyti NT mokesčio
Tuo metu Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas siūlo apskritai atsisakyti NT mokesčio.
„Man atrodo visi gi supranta, kad tokia reforma, kuri pasiūlyta dabar Vyriausybės, jinai tikrai Seime nebus priimta, jinai koreguosis ir tikrai koreguosis daugelyje aspektų“, – LRT laidai „Panorama“ sakė V.Mitalas.
