„Geopolitinė ir ekonominė situacija šalyje nuo to laiko pasikeitė, norime plėsti ir stiprinti lietuvišką gynybos pramonę, todėl įstatyme numatyti ribojimai neteko prasmės“,– sako ministrė A.Armonaitė.
Pasak ministrės, turime išnaudoti Lietuvoje veikiančius LEZ kaip galimybę čia kurtis naujoms lietuviškoms gynybos įmonėms arba kviesti užsienio investuotojus.
Dėl karo Ukrainoje augant ginkluotės paklausai, Lietuva siekia didinti gynybos ir saugumo pramonės konkurencingumą, skatinti inovacijas ir investicijas į gynybos ir saugumo pramonę bei lietuviškos kilmės produktų eksportą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija prieš kelis mėnesius iš Krašto apsaugos ministerijos perėmė Gynybos investicijų fondą, per kurį bus skatinama eksperimentinė plėtra ir inovacijų veiklos gynybos ir saugumo srityje bei įgyvendinama finansinė priemonė „MILInvest“. Fondo valdytoja – bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA).
Per „MILInvest“ bus finansuojamos dvejopo naudojimo technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas, didieji duomenys, autonominės sistemos, biotechnologijos, kvantinės, viršgarsinės ir kosmoso technologijos, naujosios medžiagos ir varomosios sistemos. Įgyvendinant priemonę bus sudaromos sąlygos kurti naujus produktus, finansuoti ankstyvos stadijos įmones, kurti įmones ir joms augti, o tai leis pritraukti į Lietuvą NATO investicijas.
Lietuvoje labai išvystyta lazerių, elektros optikos, puslaidininkių pramonė, informacinių sistemų technologijos, kibernetinis saugumas, 3D, dirbtinio intelekto, gyvybės mokslų, kosmoso taip pat papildytos realybės technologijos, kurios gali būti pritaikytos gynybos sektoriui ir atitinka NATO ir Europos Sąjungos ateities technologijų prioritetus.
Nemažai Lietuvos įmonių, nekuriančių galutinių produktų, gamina daug komponentų, kuriuos eksportuoja kitų šalių gamintojams, tiesiogiai susijusiems su aeronautikos ir gynybos sektoriumi.
