Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtino, kad mokesčių diskusijoje norėtų matyti ne tik biudžeto surinkimo argumentą – t. y. buhalterinį matymą, bet ir kaip tai paveiks Lietuvos ekonomikos konkurencingumą bei užtikrins ekonomikos augimą.
„Šitie dalykai pasiekiami dviem kryptimis. Pirmiausia, konkuruojant dėl talentų ir palyginus su kaimynais konkurencingai apmokestinant darbo santykius ir talentus. Antra, sąlygos įmonėms augti, plėstis – ypač smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymai ir susideda iš šitų dviejų krypčių“, – pirmadienį žurnalistams teigė ministrė.
Pelno mokesčio lengvatą siūlo plėsti
Vienas pagrindinių Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) pasiūlymų – didinti įmonių, mokančių lengvatinį pelno tarifą, gretas.
Šiuo metu Lietuvoje galioja du pelno mokesčio tarifai: lengvatinis 5 proc. ir standartinis 15 proc.
-
Kas numatyta verslui: nuo sąlygų gerinimo smulkiesiems iki kovos su taršių automobilių pirkimu iš įmonės kišenės
-
Mokesčių reforma: 10 svarbiausių pakeitimų
-
Mokesčių reforma: pagrindiniai pokyčiai, kurie paliestų savarankiškai dirbančius
-
G.Skaistė: „Mokesčių reformos tikslas – ne papildyti biudžetą, o padaryti mokesčių sistemą teisingesnę“
-
Prieš ketverius metus – už didesnius mokesčius individualiai veiklai, dabar – prieš: G.Nausėda aiškina, kodėl
5 proc. mokesčio tarifas taikomas apmokestinamajam pelnui, kai darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų. Kitu atveju taikomas 15 proc. tarifas.
Finansų ministerija jau pasiūlė atsisakyti 10 darbuotojų ribojimo, o EIMIN norėtų žengti dar toliau.
Ministerija siūlo standartiniu 15 proc. tarifu apmokestinti visų įmonių apyvartos dalį, kuri viršija 300 tūkst. eurų, arba pelno dalį, viršijančią 38,5 tūkst. eurų. O iki šios ribos siūlo įmonėms taikyti 5 proc. tarifą.
Vienas pagrindinių Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) pasiūlymų – didinti įmonių, mokančių lengvatinį pelno tarifą, gretas.
Antras pasiūlymas, liečiantis pelno mokestį – pirmus dvejus veiklos metus įmonėms taikyti 0 proc. pelno mokesčio tarifą. Šiuo metu tokia lengvata taikoma pirmiems veiklos metams naujai įregistruotai įmonei (jei per pirmą mokestinį laikotarpį darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir pirmo mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų bei dalyvis yra fizinis asmuo.
„Mes vis dar matome, kad pelno mokesčio atostogos įmonėms reikalingos pirmus dvejus veiklos metus, dabar galioja vienerių metų atostogos. Įmonės pirmus dvejus metus dažnai nėra pelningos, todėl norime jas motyvuoti toliau augti“, – teigė A.Armonaitė.
Ministrė taip pat tvirtino palaikanti Finansų ministerijos pasiūlytą mokestinių lengvatų pratęsimą investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, taip pat momentinį nusidėvėjimo modelį.
Nors ministerija pritaria gerinti smulkiojo verslo apmokestinimo sąlygas didinant apmokestinimo PVM ribą bei taikant greitesnį ilgalaikio turto nusidėvėjimą, kai apyvarta neviršija 300 tūkst. eurų (dabar 150 tūkst. ir 10 darbuotojų). Tačiau EIMIN siūlo PVM ribą surišti su kasmet kintančiu dydžiu, pavyzdžiui, infliacija ar VDU.
Iš užsienio atvykusiems aukštos kvalifikacijos darbuotojams siūlo mažinti GPM
Vienas iš ministerijos pasiūlymų – pritraukti talentus iš užsienio sumažinant jiems gyventojų pajamų mokestį (GPM) iki 8 proc. penkeriems metams.
Ministerija siūlo tokį tarifą taikyti asmenims, kurie nebuvo mokesčių rezidentų Lietuvoje bent 5 m. iki darbo sutarties pasirašymo ir kurie uždirbtų daugiau nei 2 vidutinius darbo užmokesčius (VDU). Tokia lengvata galiotų ir iš emigracijos grįžtantiems lietuviams, ir užsieniečiams.
Šiuo metu galioja du GPM tarifai – 20 proc. ir 32 proc., jei uždirbama daugiau nei 8,5 tūkst. eurų prieš mokesčius per mėnesį.
O Finansų ministerija siūlo visiems palikti bazinį 20 proc. GPM tarifą, tačiau jei sudėjus visas gyventojo pajamas (darbo užmokestį, dividendus, NT nuomos ir pan.) jos viršytų daugiau nei 114 tūkst. eurų prieš mokesčius (60 VDU), viršijančiai daliai taikyti 25 proc. tarifą, o jei viršytų 228 tūkst. eurų (120 VDU) – 27 proc. tarifą.
Beje, reaguodama į tai, kad 50 proc. užsieniečių, atvykusių dirbti į Lietuvą, sutuoktinių negauna reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų Lietuvoje, ministerija siūlo užsieniečių sutuoktinius įtraukti į PSD sistemą.
Dar vienas siūlomas pakeitimas – sudaryti pajamų natūra sąrašą, kuriam būtų skiriama bendra neapmokestinama suma, kuri galėtų siekti 5 proc. nuo per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuoto bruto darbo užmokesčio. Krepšelio viršutinė riba turėtų būti ribojama – vidutines pajamas gaunančio asmens metinis krepšelis būtų 1147,5 eurų.
Į šį sąrašą siūloma įtraukti nuo nemokamo maisto ir parkavimo vietos ar kelionės į darbą iki sporto salės abonementų, kurie šiuo metu apmokestinami.
Dar vienas su darbo santykiais susijęs pasiūlymas susijęs su dovanų, gautų iš darbdavio, apmokestinimą. Šiuo metu neapmokestinami prizai ir dovanos, kurių vertė neviršija 200 eurų. Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo neapmokestinamą dydį dovanoms susieti su vidutiniu metiniu bruto darbo užmokesčiu išlaikant suapvalintą 2,5 proc. santykį, remiantis 2008 m. dovanos neapmokestinimo dydžio ir tuometinio vidutinio metinio bruto darbo užmokesčio santykiu.
Pagal Finansų ministerijos prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį 2023 m., neapmokestinamas dydis dovanoms galėtų siekti 573,75 euro.
EIMIN taip pat pasisako už mėnesinės minimalios algos (MMA) ir neapmokestinamųjų pajamų dydžio suvienodinimą.
Dėl individualios veiklos apmokestinimo nori diskusijų
Bene daugiausia pakeitimų mokesčių reformoje, kurią pateikė Finansų ministerija, numatyta individualiai dirbantiems.
A.Armonaitė teigė matanti, kad didesnis individualios veiklos apmokestinimas motyvuotas noru, kad visi, kurie daugiau uždirba, prisidėtų prie valstybės biudžeto.
„Kita vertus, taikant į tam tikras labai gerai apmokamas profesijas, nenorėtumėte, kad laisvosios profesijos būtų demotyvuotos veikti, dėl to reikės diskusijų“, – mano A.Armonaitė.
Jos nuomone, reikėtų ne demotyvuoti smulkiuosius verslininkus, o stengtis, kad sąlygos vystyti smulkųjį verslą būtų geros.
„Kol kas negirdime aiškaus matymo dėl mažųjų bendrijų ateities – tai teisinga ir reikalinga teisės forma žmonėms, kurie nori pradėti savo verslą“, – komentavo ministrė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skaičiavimais, mokestinė našta pagal individualią veiklą dirbantiems asmenims didėja reikšmingai – iki 5 proc. didinamas GPM tarifas bei papildomai mažinamos prezumpcinės išlaidos nuo 30 proc. iki 20 proc., mažinama mokesčių kredito apatinė riba nuo 20 iki 10 tūkst. eurų ir įvedamas privalomos nedarbo draudimo įmokos.
„Pagal individualią veiklą dirbančiam asmeniui, uždirbusiam 40 tūkst. eurų, reali mokestinė našta didėja 9,65 proc., iš kurių 4,5 proc. dėl GPM tarifo didinimo, 2,4 proc. dėl prezumpcinių sąnaudų mažinimo, 1,06 proc. dėl priemokos į nedarbo draudimą, 1,68 proc. dėl mokesčių kredito. Toks reikšmingas mokesčių padidinimas neigiamai atsilieps pagal individualią veiklą dirbančių asmenų veiklos sąlygoms. Pagal individualią veiklą dirbantys asmenys dažniausiai prisiima didesnę riziką, pavyzdžiui, nei samdomi darbuotojai, patys organizuodami savo veiklą“, – mano ministerija.
Ministerija taip pat pasigenda svarių argumentų, kodėl, didinant GPM tarifus, taip pat nuspręsta mažinti prezumpcines išlaidas. Prezumpcinių išlaidų mažinimas padidintų mokestinę bazę ir dėl to reali mokestinė našta pagal individualią veiklą dirbantiems asmenims padidėtų papildomai 2,4 proc. Siekiant subalansuotų pokyčių ir atsižvelgiant į reikšmingai didėjančią mokestinę naštą dėl kitų su individualia veikla susijusių pokyčių, EIMIN siūlo atsisakyti prezumpcinio išlaidų mažinimo paliekant 30 proc. ribą.
Ministerija mato ir rizikų dėl savarankiškai dirbančių asmenų įtraukimo į nedarbo draudimo sistemą, taip pat siūlo palikti galiojantį 12 mėn. nedarbo draudimo stažą, kuris turi būti sukaupiamas iki bedarbio statuso įgijimo dienos per paskutinius 30 mėnesių. Manome, kad nedarbo draudimo išplėtimas mažins paskatas dalyvauti darbo rinkoje.
Dėl NT mokesčio ministrė skeptiška
A.Armonaitės nuomone, tolesnių diskusijų reikia ne tik dėl savarankiškai dirbančiųjų, bet ir dėl nekilnojamojo turto mokesčio, nes šiuo metu gyventojų paskolos yra labai pabrangusios.
„Jį kol kas skeptiškai vertiname, norėtųsi daugiau argumentacijos, ko siekiama tuo mokesčiu. Jei siekiama atšaldyti darbo rinką, tai manome, kad ji atvėsusi dėl EURIBOR“, – nurodė ministrė.
