„Tikimės, kad Vokietija aktyviai parems šiuo metu Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujančios Prancūzijos iniciatyvą kuo greičiau parengti naują kovos su prievartos veiksmais priemonę, kurią būtų galima taikyti būtent susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, pavyzdžiui, panašiai padėčiai, kuri kilo Lietuvos santykių su Kinija srityje. Tai svarbu ne tik Lietuvai, bet ir Vokietijai, kuri yra pagrindinė mūsų prekybos partnerė, aktyvi investuotoja“, – sakė ministrė A.Armonaitė.
Pasak Lietuvos ministrės, Kinijos veiksmų pasekmes jaučia ne tik Lietuva, bet ir visa Europos Sąjungos vidaus rinka. Nuostolių patiria vokiečių, prancūzų, norvegų, estų ir kitų ES šalių kapitalo įmonės. Taip tikrinamas ES atsparumas trečiosios šalies spaudimui.
F.Brantner susitikime su A.Armonaite patvirtino savo paramą Lietuvai. Anot Vokietijos ministerijos atstovės, Europos Sąjunga privalo turėti vieningą užsienio prekybos politiką ir su trečiosiomis šalimis kalbėti vienu balsu. Ji taip pat sutinka, kad Lietuvos verslas, ieškodamas naujų prekybos rinkų, galėtų pasinaudoti Vokietijos prekybos rūmų atstovybių paslaugomis. Vokietija Lietuvą tebevertina kaip patrauklią vietą investicijoms.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija nuo dabartinės Vyriausybės veiklos pradžios nuosekliai siekia diversifikuoti prekybos santykius Pietryčių Azijos regione – steigti prekybos atstovybes ir megzti aktyvesnius prekybinius bei investicinius santykius ne tik su Taivanu, bet ir su Pietų Korėja, Singapūru ir kitomis regiono valstybėmis.
„Nepateisinama, kad ekonominiai mūsų šalies interesai patiria tokį spaudimą, su kuriuo ateityje gali susidurti bet kuri Europos Sąjungos šalis, todėl ES į tai turi atsakyti vieningai“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Ministrė Vokietijos atstovei pabrėžė itin didelę Lietuvos ir Vokietijos ekonominių santykių svarbą: įgyvendinta daugiau kaip 50 investicinių projektų, kurie sukūrė per 7000 darbo vietų, o bendros Vokietijos kapitalo įmonių investicijos Lietuvoje siekia apie 1,48 mlrd. eurų.
2020 metais Vokietija buvo pirma pagal dydį Lietuvos paslaugų eksporto rinka, kuri sudarė 15 proc. (1,6 mlrd. eurų) viso Lietuvos paslaugų eksporto. Dvišalė prekyba siekė 6 mlrd. eurų.
