„Kadangi dabar turime neapibrėžtą situaciją dėl energetikos, dėl karo, investicinis klimatas patiria įvairių neapibrėžtumų, nesinori drebinti Lietuvos ir neraminti Lietuvos žmonių, ar čia augs mokesčiai, ar didės našta. Todėl aš ypatingai atsargiai žiūriu į kiekvieną iniciatyvą, kuri didina mokestinę naštą – ar tai būtų šeimoms, ar verslams“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė A.Armonaitė.
„Todėl į tą dalį, kurios šiek tiek yra tuose pasiūlymuose, aš žiūriu ypatingai atsargiai ir noriu didesnės diskusijos“, – pridūrė ministrė.
Vis dėlto, pasak jos, pasiūlymuose yra ir „tikrai neblogų dalykų“, kurie sustiprintų Lietuvos investicinį klimatą: „Kita vertus, yra ir tokių dalykų, dėl kurių dar norėtųsi padiskutuoti“.
Kadencijos pradžioje mokesčių reformą žadėjusi finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį teigė partneriams liberalams ir Laisvės frakcijai pateikusi pasiūlymų krepšelį. Portalui 15min.lt pirmadienį ji sakė, kad įstatymų paketas pasiekus politinį sutarimą su koalicijos partneriais galėtų į Seimą atkeliauti kitą pavasarį.
Anksčiau valdantieji tvirtino, kad mokesčių reforma turėtų įsigalioti 2023 metų sausį. Tačiau šiemet vasarį pasidėjus karui Ukrainoje ir kilus energijos išteklių krizei mokesčių peržiūra buvo atidėta laukiant, kol situacija stabilizuosis.