Ministrė taip pat teigė besitikinti, jog universitetas, jos teigimu, nežais „užkulisinių žaidimėlių“, bei sako, kad sprendimus dėl sklypo LSMU galėjo priimti anksčiau.
„Tikiuosi, kad jie priims tą sprendimą, nes tai yra ir protingas sprendimas pačiam universitetui, ir valstybei labai svarbus sprendimas. Tikiuosi, kad nebus žaidžiama kažkokių užkulisinių žaidimėlių, nebus bandoma gauti tai, kas universitetui nepriklauso. Vyriausybė tikrai yra radusi kompensacinius sprendimus, kaip padėti universitetui tęsti veiklą“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė A.Armonaitė.
Birželio pradžioje užregistruoti Vyriausybės kanceliarijos dokumentai rodo, kad mainais už 340 hektarų ploto netoli Baisogalos esantį sklypą aukštajai mokyklai svarstoma perduoti šešis 352,1 hektaro ploto netoli Šeduvos ir Baisogalos esančius atskirus žemės sklypus. Baisogaloje veikia LSMU padalinys Gyvulininkystės institutas.
„Yra numatyti geri sklypai, kurie gali būti sukeisti ir jais galės universitetas naudotis. Jeigu universitetas stovės valstybės interesų pusėje, jis šiandien priims sprendimą ir jo nevilkins“, – teigė A.Armonaitė.
„Jeigu universitetas bandys darytis verslą, kas šiuo atveju nėra jo pagrindinė veikla, tada mes turėsime vilkinamą procesą ir Vyriausybė, Seimas, kartu su premjere, turėsime imtis visai kitokių veiksmų“, – pridūrė ji.
Už derybas su LSMU atsakingas premjerės patarėjas Dalius Krinickas ketvirtadienį LRT radijui sakė, kad universitetui pasiūlytas sprendimas ir dėl galimų nuostolių, patirtų perdavus jo valdomą valstybinės žemės sklypą „Rheinmetall“ gamyklos statybai.
Praėjusią savaitę investicijų sutartį su „Rheinmetall“ pasirašiusi A.Armonaitė BNS teigė, jog su LSMU nesusitarus dėl sklypo perleidimo, Vyriausybė turėtų „įvairių būdų, kaip tą spręsti“.
Vokietijos karinės pramonės milžinė „Rheinmetall“ į 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą Lietuvoje ketina investuoti daugiau nei 180 mln. eurų, joje turėtų būti sukurta bent 150 naujų darbo vietų.
