„Turime suderinti savo politinius, bet visų pirma ekonominius santykius su ta Kinija, kokia egzistuoja šiandien“, – laikraščiui „Sueddeutsche Zeitung“ sakė A.Baerbock.
Pamoka, išmokta iš Vokietijos politikos Rusijos atžvilgiu, turi būti ta, kad „mes nebegalime tapti egzistenciškai priklausomais nuo jokios šalies, kuri nepripažįsta mūsų vertybių“, kalbėjo ministrė.
Vokietija susidūrė su energetine krize, kurią sukėlė karas Ukrainoje, Rusijai iš esmės nutraukus dujų tiekimą, todėl kainos smarkiai išaugo.
Kinija yra pagrindinė Vokietijos prekybos partnerė, ypač kalbant apie itin svarbią automobilių pramonę.
Visgi šalių santykius pablogino Kinijos griežta nulinio COVID politika, įtampos dėl Taivano eskalavimas ir susirūpinimas žmogaus teisių klausimais musulmonų dominuojamame Sindziango regione.
Antradienį vykusiame verslo viršūnių susitikime kancleris Olafas Scholzas išskyrė Kiniją kaip šalies, su kuria Vokietija turėtų palaikyti verslo santykius, pavyzdį.
„Neturime atsieti savęs nuo kai kurių šalių, turime tęsti verslą su atskiromis šalimis – ir aš aiškiai pasakysiu, taip pat ir su Kinija“, – pareiškė jis.
Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad O.Scholzas lapkričio mėnesį planuoja apsilankyti Kinijoje – tai būtų pirmoji vieno iš Didžiojo septyneto (G-7) lyderių kelionė į šalį nuo COVID-19 pandemijos pradžios.
A.Baerbock teigė, kad ji pasisako ne už „visišką atsiejimą, <...> o už alternatyvių rinkų atvėrimą, diversifikavimą ir rizikos valdymą“.
O.Scholzas taip pat paragino „atsižvelgti į likusią Azijos dalį“.
Visgi A.Baerbock pasirinko aštresnį toną, paminėdama Kinijos laivybos milžinės „Cosco“ dalyvavimą konteinerių terminalo Hamburge eksploatavime.
„Su kiekviena investicija į Vokietijos kritinę infrastruktūrą turime savęs paklausti, kas būtų, jei Kinija atsigręžtų prieš mus kaip prieš demokratiją“, – klausė ministrė.
