„Tas buvo akivaizdu, kai vasarą buvo uždaryti du pasienio kontrolės punktai. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl jie buvo uždaryti, nes (...) matėme, kad nėra atitinkamos rentgeno įrangos, kad užtikrinti patikrinimus transporto priemonių, todėl ir buvo sprendimas uždaryti šiuos pasienio kontrolės punktus“, – BNS ketvirtadienį teigė ministrė.
Anot jos, Nacionalinis krizių valdymo centras yra paruošęs planą su valstybės atsaku į, pavyzdžiui, neteisėtą migraciją, kontrabandos skaičiaus išaugimą. Pagal tai sprendžiama, kokių priemonių imtis.
„Yra atskiri skaičiai, kada tai ženklus pasikeitimas, kada nėra, ir pagal tai numatytos valstybės reakcijos, bet kalbant apie šitą situaciją, tai, matyt, būtų svarstytina, kadangi komitetas kreipėsi, teks apsvarstyti ir įvertinti visus argumentus“, – sakė A.Bilotaitė.
Ministrės teigimu, per pasienio kontrolės punktus keliauja didžioji dalis kontrabandos. Jos duomenimis, muitinė patikrina apie 80-90 proc. transporto priemonių, tačiau kontrolė išlieka iššūkis.
„Tai yra iššūkis, Baltarusijos režimas iš to užsidirba ir finansuoja savo veiklą iš gamybos, turi atitinkamus fabrikus, kurie gamina tabako gaminius ir jie skirti ne vietos rinkai, o išvežti nelegaliai, gauti nelegalias pajamas ir taip finansuojamas Lukašenkos režimas ir veikimas“, – sakė A.Bilotaitė.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas Vyriausybei pasiūlė svarstyti galimybę uždaryti pasienio su Baltarusija ar Rusija punktus, pro kuriuos į Lietuvą patenka daugiausia kontrabandos. Pasak A.Bilotaitės, BFK siūlo uždaryti Lavoriškių ir Raigardo punktus.
Lietuva rugpjūtį uždarė du iš šešių pasienio kontrolės punktų su Baltarusija – Šumsko ir Tverečiaus. A.Bilotaitė tuomet pranešė, kad ministerija siūlys uždaryti dar du – Lavoriškių ir Raigardo, tačiau vėliau premjerė Ingrida Šimonytė patikslino, jog artimiausiu metu daugiau punktų uždaryti neplanuojama.
