„Seimo sprendimas nuliūdino, jį vertiname neigiamai, kadangi jei būtų prezidentės veto priimtas, tas kodeksas net su prezidentės veto būtų buvęs taisytinas, bet nebūtų reikėję tiek daug taisyti, būtų daug paprastesnė procedūra, ir tas kodeksas būtų ne tik liberalus, bet ir socialiai atsakingas. (...) Gal čia daugiau asmeninis prezidentės ir premjero konfliktas, ir būtent dėl to asmeninio konflikto labiausiai nukentės dirbantieji, kadangi jie tą savo saugumą naujame kodekse praras“, – BNS sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
Anot jo, trečiadienio balsavimas Seime parodė, kad priklausymas partijai yra svarbiau už kitus politikų interesus.
„Balsavimas aiškiai parodė, kad partinė priklausomybė yra svarbiau už sveiką protą, ir kai kurie politikai, ryte balsavę vienaip, turiu omenyje Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę Kristiną Miškinienę, kuri ryte balsavo už prezidentės veto, o per posėdį jau balsavo prieš prezidentės veto. Aiškiai matome, kad Seimo nariams labiau rūpi palaikyti darbdavius, o ne darbuotojus“, – kalbėjo A.Černiauskas.
Po balsavimo Seime žurnalistams jis teigė, kad Trišalės tarybos formavimo pakeitimus ruošiamasi skųsti Tarptautinei darbo organizacijai.
„(Tikrai reiktų keisti – BNS) atsisakymą darbuotoją pripažinti silpnąja puse, ko šiame įstatyme nėra. Taip pat nulio apimties sutartys – mes girdėjome, kaip Seimo nariai tokias sutartis gyrė, bet mes turime Europos Komisijos išvadas, kur nerekomenduojama naudoti tokių sutarčių. Kita problema – darbo laiko apskaita“, – Seime žurnalistams kalbėjo konfederacijos pirmininkas.
Seimas trečiadienį atmetė prezidentės D.Grybauskaitės veto dėl naujojo Darbo kodekso ir paliko birželį priimtą kodekso variantą, liberalizuojantį darbo santykius. Už tai balsavo 74 parlamentarai, 39 buvo prieš, 10 susilaikė. Naujasis Darbo kodeksas kartu su visu socialinio modelio paketu įsigalios nuo kitų metų pradžios.
