2018 07 05 /12:39

Nelygybė ir senėjimas – A.Gurria nurodė trūkumus Lietuvos ekonomikoje

Lietuva smarkiai apmokestina dirbančiuosius, o surenkamus mokesčius leidžia neefektyviai, Taip pat skurstančiųjų problemos sprendžiamos vangiai ir darbo jėgos konkurencingumas atsilieka, pristato apžvalgą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vadovas Angelas Gurria. Jis pasveikino šalį prisijungus prie organizacijos ir vylėsi, kad tai bus impulsas.
Angelas Gurria
Angelas Gurria / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Ketvirtadienį Lietuva oficialiai tapo 36-ąja prestižinio šalių klubo – EBPO – nare, Lietuvoje lankosi EBPO vadovas A.Gurria.

„Leiskite man formaliai perduoti Lietuvos ekonomikos apžvalgą tuo pačiu metu, kai Lietuvos narystės ratifikavimo instrumentas yra deponuotas Prancūzijos Vyriausybėje. Šiuo metu mums kalbant Lietuva legaliai ir formaliai nauja EBPO narė“, – pasveikino Lietuvą A.Gurria.

Jis pažymėjo, kad Lietuva yra viena iš sparčiausiai augančių EBPO šalių, kurios augimas ir šiemet sieks apie 3 proc. EBPO vadovas akcentavo, kad Lietuva sugeba įgyvendinti reformas tuo metu, kai pasaulyje vyrauja reformų badas.

„Jei galite sudėti į tam tikrą įrankių dėžę savo pasiekimus, norėtume jį patentuoti ir pervesti į kitas šalis, kurios nebuvo tokios sėkmingos su reformų procesais“, – gyrė Lietuvą A.Gurria.

Jam itin imponavo tai, kad Lietuva neturi jokio biudžeto deficito.

„Nesvarbu koks didelis, bet faktas tas, kad Lietuva turi biudžeto perteklių. Burna pilna. Kaip tai suvokiama – Lietuva neturi deficito? Ji nekaupia daugiau skolos? Skolos dalis nuo BVP daugiau neauga? Ir tuo pat metu skola yra stabili – tai reiškia, kad santykis mažėja. Tai žinutė. Tad jei norite skolintis – eisite ir jūsų skolos kaina bus mažesnė. O jei privatus sektorius norės skolintis – šalies rizika bus mažesnė, todėl jis turės mokėti mažiau už paskolas“, – teigė A.Gurria.

EBPO vadovas gyrė ir Vyriausybės atliekamas reformas.

„Pasaulyje ne vien stabilumas, ne vien situacija gerėja, ekonomika auga, nedarbas mažėja ar kainos mažėja. Bet tai, kad galite priimti labai svarbius įstatymus, kuomet daugelyje šalių yra daug politinių problemų, tam reikia truputį atsitraukti ir į Lietuvą žiūrėti iš šalies“, – sakė A.Gurria.

Premjeras Saulius Skvernelis susitikime vylėsi, kad šiemet Seime priimta mokesčių ir pensijų reforma suteiks postūmį sparčiam Lietuvos ekonomikos augimui, kurį pajus kiekvienas Lietuvos gyventojas.

„Strateginis mūsų tikslas – Lietuva turi tapti konkurencingiausia investicijų pritraukimo, darbo apmokestinimo ir gyvenimo kokybės valstybe regione“, – teigė premjeras ir patikino, kad yra pasiryžęs įgyvendinti rekomendacijas remiantis geriausiomis praktikomis.

Atsakė, kodėl atlyginimai ir pensijos Lietuvoje maži

A.Gurria atsakė ir ką galvoja apie dažniausius lietuvių skundus – mažus atlyginimus, ir pensijas, tačiau aukštas kainas.

„Tie, kurie galvoja kad jų pajamos ar pensijos per mažos, prisijungia turbūt prie viso likusio pasaulio. Nemačiau nei vienos valstybės, kurioje paklausti darbuotojai neatsakytų, kad jų atlyginimai galėtų būti aukštesni, ar pensijos didesnės. Klausimas ne tas, ar norime, o tas, iš kur tie ištekliai, kad pensijos ir atlyginimai būtų didesni“, atsakė A.Gurria.

Jis tikino, kad pensija yra tiesiog „aritmetikos fenomenas“ – kiek gali susikaupti per 30-40 darbo metų, ir kaip po to iš tų sukauptų išteklių gyventi.

Mato Miežonio / 15min nuotr./Pavasarinis lietus Vilniuje
Mato Miežonio / 15min nuotr./Pavasarinis lietus Vilniuje

„Jei pasiimsite ir atidėsite 6 proc. savo pajamų, senatvėje turėsite 25 proc. pajamų siekiančias išmokas. Jei atidėsi 12 proc. – turėsi 50 proc. Jei imsi 18 proc. – gal turėsi 65-70 proc. pajamų. O jei dėsi 22 proc. – turėsi šimtą procentų ankstesnių pajamų Problema ne tame, kad norime didesnių pensijų, problema aritmetinė“, – sakė A.Gurria.

O darbo užmokesčiai, anot jo, tiesiogiai susiję su šalies produktyvumu, o jis Lietuvoje atsilieka

„Nesifokusuokite į nominalų dydį, o kreipkite dėmesį į fundamentalią problemą“, – siūlė A.Gurria.

Daugiau dėmesio skyrė problemoms – senėjimui ir produktyvumui

„Dabar pakalbėkime kokie yra iššūkiai. Premjerą per petį patapšnojau tik 30 sekundžių, tai ne per ilgai. Kokie yra namų darbai? Leiskite pradėti apie produktyvumą. Čia suprantu, kad turime narių iš privataus sektoriaus. Produktyvumas išlieka mažiau nei 70 procentų, nei tas, kurį turi pusė EBPO narių. Tai grubiai – apie 60 proc. nuo TOP valstybių“, – apie valstybės rūpesčius pradėjo kalbėti A.Gurria.

Jis akcentavo, kad konvergencijos procesas sulėtėjo, šalies gyventojų pajamos išlieka ties dviem trečdaliais mažesnės nei EBPO vidurkis – didelis skirtumas, kurį reikės panaikinti. Eksporto veikla yra geresnė, tačiau daugiausia ji sukoncentruota į žemos pridėtinės vertės sritis.

Prezidento kanceliarijos nuotr./ Robertas Dačkus/Prezidentė susitinka su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generaliniu sekretoriumi Angeliu Gurria
Prezidento kanceliarijos nuotr./ Robertas Dačkus/Prezidentė susitinka su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generaliniu sekretoriumi Angeliu Gurria

„Lietuva sensta, tam apžvalgoje skirtas visas skyrius. Senų žmonių dalis išaugs nuo 25 procentų – per dvidešimt metų jūs turėsite vieną dirbantįjį vienam išlaikomam pensininkui. Šis senėjimo procesas valgo biudžetą. Jis suvalgo išlaidas, sveikatos paslaugas – kasmet viskas tampa vis brangiau. Todėl nuolat turėsite dirbti prieš šią tendenciją, tapti efektyvesniais, geriau leisti pinigus. O taip pat žmonės turės dirbti ilgiau ir tapti produktyvesniais“, – įspėjo EBPO vadovas.

Jis akcentavo, kad ir nelygybė išlieka itin didelė – turtingiausiųjų 10 proc. gyventojų pajamos yra apie 13 kartų didesnės, nei apačioje esančių 10 proc.

E.Gurria akcentavo, kad Lietuvoje turi būti parūpinta vaikų priežiūros centrų tam, kad galėtų dirbti kiekviena moteris – tik taip bus galima smarkiai išauginti efektyvumą.

Nurodė daug trūkumų viešajame sektoriuje

EBPO vertina, kad Lietuvoje verslo aplinka yra gera, bet užsienio investicijos vis dar nedidelės, valstybės valdomos įmonės vyrauja daugelyje sektorių, o valdymą būtų galima tobulinti, nurodoma EBPO ataskaitoje. Įmonės susiduria su kliūtimis gauti finansavimą, o silpnos nemokumo procedūros stabdo verslo dinamiškumą.

Spartus visuomenės senėjimas ir gausi emigracija lemia darbo jėgos sumažėjimą po 1 proc. kasmet, todėl kylančias ekonomines problemas būtina spręsti kompleksiškai.Siekiant panaikinti atotrūkį ir užtikrinti tvarų augimą, reikės padidinti našumą, kuris vis dar yra gerokai mažesnis, lyginant su EBPO vidurkio, o pastaraisiais metais jo augimas sulėtėja. Pagal darbo našumą Lietuva atsilieka maždaug 27 proc. nuo EBPO šalių.

Darbuotojų gebėjimų ir darbo rinkos poreikių neatitiktis taip pat išlieka didelė, o mažas švietimo sistemos veiksmingumas prisideda prie šių neatitikimų, išskiria EBPO.

Lietuvoje vis dar nepakankama ir pažeidžiamų asmenų apsauga.

Pensijų sistema yra daugiau perskirstomojo pobūdžio, nepakankamai atsižvelgta į varginguosius. Socialinio draudimo įmokos uždeda didelę naštą darbo jėgai ir prisideda prie šešėlinės ekonomikos.

Sveikatos priežiūrai taip pat negailėta kritikos – ji orientuota į ligoninių paslaugas, o ambulatorinė ir ilgalaikė senyvo amžiaus asmenų priežiūra atsilieka

Lietuviai nepakankamai mokosi visą gyvenimą.

EBPO pateikė keturias pagrindines išvadas:

  • Didelis darbo jėgos ir mažas pajamų uždirbančių asmenų apmokestinimas mažina darbo jėgos pasiūlą ir prisideda prie šešėlinės ekonomikos.
  • Valstybės išlaidų derinys skatina įtraukų augimą, bet išlaidų veiksmingumas yra silpnas, ypač švietimo ir sveikatos priežiūros srityse
  • Skola stabilizuojasi, bet fiskalinė sąranga leidžia pasireikšti fiskaliniams nuokrypiams.
  • Žemos palūkanų normos ir augančios paskolos aktyvina būsto rinkos veiklą ir kainas

Taip pat Lietuvai EBPO siunčia ir penkias pagrindines rekomendacijas:

  • Mažinti socialinio draudimo įmokas, ypač mažas pajamas gaunantiems darbuotojams, užtikrinant, kad išmokos ir deficito tikslai būtų išlaikyti.
  • Didinti NT apmokestinimą, neįtraukiant mažas pajamas gaunančių namų ūkių.
  • Įvertinti išlaidų veiksmingumą vykdant reguliarias išlaidų peržiūras.
  • Nustatyti skolos tikslą ir sudaryti iš anksto apibrėžtą patikimą planą jam pasiekti.
  • Aktyviai taikyti makroprudencines priemones kylant dispabalanso rizikai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų