Nors ketvirtinis Lietuvos BVP pokytis buvo neigiamas, kol kas nereikėtų šio rezultato labai dramatizuoti. Mano nuomone, šiuo atveju kur kas svarbiau vertinti metinį BVP pokytį – t.y. lyginti BVP su antru 2021 m. ketvirčio rezultatu.
Priminsiu, kad antrąjį 2021 m. ketvirtį Lietuvos BVP išaugo net 8,6 proc., o lyginant su antruoju 2021 m. ketvirčiu, šių metų antrą ketvirtį Lietuvos BVP padidėjo dar 2,8 proc. Toks rezultatas indikuoja, kad Lietuvos ekonomika išlieka stipri ir kol kas nereikėtų labai nerimauti dėl ketvirtinio BVP sumažėjimo.
Kas liečia atskirų Lietuvos ekonomikos sektorių dinamiką, antrąjį šių metų ketvirtį situacija buvo labai netolygi. Pavyzdžiui, negatyviai nustebino mažmeninės prekybos dinamika.
Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad antrąjį 2022 m. ketvirtį mažmeninės prekybos (be automobilių pardavimų) apimčių augimo tempas buvo neigiamas ir siekė -0,5 proc.; vidaus prekybos augimas buvo fiksuojamas tik balandį, tuo metu kai gegužę ir birželį jau turėjome metinį mažmeninės prekybos apimčių kritimą: atitinkamai -0,5 ir -3,5 proc. Todėl galima konstatuoti, kad vienas Lietuvos BVP komponentas – vidaus vartojimas – jau de facto stagnuoja.
Tačiau kol kas neskubėčiau vidaus paklausos nuosmukio sieti tik su aukšta infliacija ir jos poveikiu Lietuvos vartotojų nuotaikoms ir finansams.
Mažmeninės prekybos apimčių kritimą Lietuvoje kol kas labiausiai lemia maisto, gėrimų ir tabako pardavimų kritimas, kuris, pavyzdžiui, birželį siekė -6,7 proc. Toks kritimas gali būti susijęs su tuo, kad šiemet Lietuvos gyventojai aktyviau keliavo užsienyje (daugelyje užsienio valstybių Covid suvaržymai panaikinti), atitinkamai mažiau pinigų maistui ir gėrimams išleido Lietuvoje – tam tikra prasme matome maisto ir gėrimų vartojimo segmento post-kovidinį normalizavimąsi, bet ne struktūrinį kritimą.
Kitas pavyzdys – Statistikos departamento duomenys rodo, kad šių metų birželį restoranų ir kavinių apyvarta buvo 36,5 proc. didesnė nei 2021 m. birželį, atmetus kainų augimo poveikį. Šis rodiklis rodo, kad nepaisant aukštų kainų, Lietuvos vartotojai toliau aktyviai leidžia pinigus kavinėse ir restoranuose, t.y. gyventojai turi finansinių išteklių leisti pinigus ne pirmo būtinumo vartojimo sritims.
Iš kitos pusės, Lietuvos vidaus vartojimo statistikoje jau galima įžvelgti mažėjančias gyventojų išlaidas elektronikos, garso, vaizdo ir IT prekėms, t.y. dalis Lietuvos vartotojų pradėjo riboti išlaidas ilgo galiojimo prekėms.
Tai jau yra neigiamas signalas apie prastas Lietuvos vartojimo perspektyvas trečiąjį šių metų ketvirtį: panašu, kad dalis vartotojų vis labiau nerimauja dėl galimo ekonomikos nuosmukio ir situacijos darbo rinkoje pablogėjimo, todėl atitinkamai pradėjo kaupti finansų rezervą juodai dienai ir taupyti. Panaši situacija išsilaikys ir trečiąjį 2022 m. ketvirtį – ilgo galiojimo prekių pardavimai Lietuvoje turėtų trauktis.
Antrąjį ketvirtį teigimai nustebino eksporto komponentas. Nors antrąjį šių metų ketvirtį situacija išorės rinkose buvo komplikuota, panašu, kad būtent eksportas labiausiai palaikė Lietuvos BVP. Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad antrąjį šių metų ketvirtį metinis apdirbamosios gamybos (be naftos pramonės) produkcijos apimčių augimas siekė 11,8 proc., t.y. panašiai kaip ir pirmąjį šių metų ketvirtį kai pramonės gamyba išaugo 16,4 proc.
Tokį spartį Lietuvos pramonės augimą gali paaiškinti keli faktoriai. Pirma – ES ekonomikos sulėtėjimas Lietuvos pramonės ir eksporto rodikliuose pasijaučia su tam tikru vėlavimu, t.y. realiai kol kas nematome ES vartojimo sulėtėjimo rezultato Lietuvos pramonės rodikliuose.
Antra – iš dalies dabartinė infliacijos krizė ES ir JAV Lietuvos pramonei yra labai naudinga. Augant kainoms, ES ir JAV vartotojai vis prasčiau vertina savo finansų perspektyvas, mažėja vartotojų noras leisti pinigus brangesniems pirkiniams. Atitinkamai, Vakarų Europos gamintojai, dirbantys ne pirmo būtinumo prekių
srityje, susiduria su užsakymų sumažėjimo rizika. Tokiu atveju Vakarų Europos gamintojai pradeda ieškoti variantų, kaip tam tikrus prekių komponentus būtų galima pasigaminti pigiau – ir natūralu, kad žvilgsnis krypsta į Lietuvos pramonę, kur valandiniai darbo jėgos kaštai vis dar stipriai atsilieka nuo vakarų Europos valstybių. Augant rizikai dėl vartojimo krizės Europoje, Lietuvos gamintojai gali sulaukti naujų paklausimų dėl kontraktinės gamybos – galbūt šis faktorius jau materializuojasi.
Apibendrinant, kol kas nereikėtų nerimauti dėl ketvirtinio BVP nuosmukio, kadangi vis dar turime metinį BVP augimą. Šiuo metu galime konstatuoti tik tai, kad Lietuvos BVP situacija yra labai netolygi: turime stagnuojantį vidaus vartojimą, bet toliau stebime sparčią eksportuojančių sektorių plėtrą. Tai dar ne krizė – tikrosios bėdos gali prasidėti tik tada, kai pradės lėtėti pagrindinis Lietuvos ekonomikos komponentas – eksportas, tačiau kol kas jis dar sparčiai auga.
