Svarbiausios interviu temos
- Lietuvos ekonomikos augimas - įspūdingas
- Mažmeninė prekyba jau yra recesijoje.
- Kam ruošiasi žmonės?
- Ar stojantis vartojimas sumažins infliaciją?
- Žiemą infliacija gaus naujų degalų.
- Kodėl mažėja darbo pasiūlymų?
- Kokios grėsmės kyla Lietuvos eksportuotojams?
- Kiek pavojinga yra euro zonos stagnacija?
- Kodėl taip smarkiai skiriasi dyzelino ir benzino kainos?
– Pirmadienį pasirodė naujoji statistika, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas trečiąjį šių metų ketvirtį augo 0,4 procento, o lyginant su laiku prieš metus – 1,8 procento. Jūs prognozavo nuosmukį. Ar labai nustebino toks rezultatas, kokį pamatėte šiandien?
– Taip, iš tiesų labai nustebino. Ir dar čia reikėtų pridėti, kad praėjusių metų trečią ketvirtį ekonomikos augimas siekė 6,5 proc. Tai nuo to augimo šių metų trečią ketvirtį Lietuvos ekonomika netgi šiek tiek sparčiau negu jūs paminėjote išaugo. Panaikinus sezoniškumą ir kitus techninius aspektus, augimas buvo 2,5 procento. Tai iš tiesų, atsižvelgiant į labai nestabilią situaciją pasaulio ekonomikoje, į tai, kad mes matėme rugpjūtį, rugsėjį gan spartų energetikos kainų augimą, tas rezultatas yra išties įspūdingas teigiama ta žodžio prasme.
– Statistikos departamentas pranešė, kad iš dalies tokį rezultatą lėmė ir IT įmonių geri rezultatai, ir kiti dalykai. O kas, jūsų akimis, lėmė tokį rezultatą?
– Šiaip bendrai paėmus, tai aš sakyčiau, kad situacija ekonomikoje buvo labai netolygi. Mes, viena vertus, matėme labai stabilų mažmeninės prekybos kritimą – mažmeninės prekybos apimtys krito ir liepą, ir rugpjūtį, ir rugsėjį. Bet, kita vertus, paraleliai eksportuojantys sektoriai parodė savo atsparumą – tarkime, pramonės sektoriuje tik keli segmentai buvo minuse, bet 19 ar netgi šiek tiek daugiau sektorių buvo pliuse. Tai aš sakyčiau, kad atsakymas ir išvada yra gana paprasta – eksportuojančių sektorių geri rodikliai nusvėrė labai prastus mažmeninės prekybos rezultatus ir tai ir lėmė, kad ekonomika ne nukrito, o išaugo.
– Liepą dauguma kolegų, taip pat, jeigu neklystu, ir jūs, sakėte, kad bent jau techninėje recesijoje užbaigsime šiuos metus. Ar dabar jau galime pamiršti techninę recesiją?
– Taip, šiais metais tikrai techninės recesijos nebus, kadangi ekonomika trečią ketvirtį išaugo, o tam, kad mes galėtume pasakyti, kad ekonomiką ištiko recesija, BVP augimas turi būti neigiamas, tai yra ekonomika turi nukristi du ketvirčius iš eilės.
-
Nekilnojamojo turto nuomos rinka apsivertė – grįžta nuomininkų valdžia
-
Aleksandras Izgorodinas: Kiek pajamų dėl rūkančiųjų netenka valstybė?
-
Lietuvos BVP per ketvirtį augo 0,4 proc., per metus – 1,8 proc.
-
Spalį ekonominių vertinimų rodiklis sumažėjo
-
Euro zonos ekonomikos augimas trečiąjį ketvirtį sulėtėjo iki 0,2 proc.
Ir kadangi šiemet mums liko tik vienas – ketvirtas – šių metų ketvirtis, tai taip, techniškai žiūrint, šiemet recesijos mes neturėsime. Bet vėlgi čia galbūt reikėtų patikslinti, kalbant apie visą ekonomikos visumą. Tai visgi vienas sektorius šiuo metu jau yra recesijoje. Ir tai yra mažmeninė prekyba, nes čia apyvarta krenta keletą mėnesių iš eilės ir tas kritimo tempas yra ganėtinai stabilūs – kažkokio pagerėjimo šiuo metu aš nematau. Bet visumoje taip, šiais metais ekonomika nebus recesijoje.
Vieni žmonės mažina vartojimą dėl to, kad jaučia infliacijos poveikį, kita dalis žmonių mažina vartojimą, nes ruošiasi krizei.
– Mažmeninė prekyba yra didelis sektorius. Ką reiškia ekonomikai toks netolygumas, kai pramonė, eksportas auga, o, pavyzdžiui, mažmeninė prekyba – ne?
