Vertinant pirmojo ketvirčio Lietuvos BVP rezultatą, galima pasidžiaugti, kad tiek BVP, tiek ir sektoriniai duomenys rodo akivaizdų Lietuvos ekonomikos situacijos pagerėjimą – ekonomika iš stagnacijos, kuri buvo fiksuota antrąjį 2023 m. pusmetį, po truputį pereina prie tvaresnio augimo.
Vertinant sektorinius duomenis, pirmą šių metų ketvirtį pozityvios tendencijos vyravo pramonėje ir mažmeninėje prekyboje – abudu sektoriai sugrįžo į augimo teritoriją. Pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su pirmu 2023 m. ketvirčiu, apdirbamosios gamybos produkcija (be naftos perdirbimo) išaugo 2,2 proc. – kritus energetikos kainoms, dviženklį augimą demonstruoja chemikalų pramonė (trąšos), o dėl sumažėjusių atsargų gerėja medienos ir baldų gamybos metinė dinamika – pvz., kovą paskutinių 3 mėn. metinio gamybos pokyčio slankusis vidurkis medienos pramonėje jau buvo teigiamas ir siekė +1 proc.
Negana to, optimistiniai Lietuvos vartotojų lūkesčiai ir perkamosios galios atsigavimas pirmą ketvirtį į viršų ištempė mažmeninės prekybos sektorių, kur apyvarta per metus ūgtelėjo 2,5 proc.
Iš pagrindinių Lietuvos ekonomikos sektorių sudėtingiausia situacija šiuo metu yra transporto sektoriuje, ką gerai indikuoja Lietuvos paslaugų sektoriaus įmonių lūkesčiai: nors kovą paslaugų sektoriaus lūkesčiai nustojo blogėti, kovą jie buvo nukritę į maždaug 2020 m. vasaros lygį – šie duomenys indikuoja besitęsiančia recesiją Lietuvos transporto sektoriuje.
Visgi, nors pirmojo ketvirčio Lietuvos BVP rezultatas nudžiugino, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad iš dalies tokį gerą pirmo ketvirčio BVP rodiklį lėmė ir žema 2023 m. pirmo ketvirčio bazė kai Lietuvos BVP sumažėjo 2,1 proc. Kitaip sakant, iš dalies įspūdingą pirmojo šių metų BVP prieaugį lėmė prastas praėjusių metų pirmo ketvirčio BVP rezultatas, su kuriuo lyginamas 2024 m. pirmo ketvirčio BVP.
Manau, kad antrą, trečią ir ketvirtą ketvirtį ekonomikos augimas gali kiek sulėtėti kadangi minėtais laikotarpiais ekonomika stagnavo, t.y. nuo antro ketvirčio 2023 m. bazė bus mažiau palanki šių metų BVP augimo tempui.
Negana to, egzistuoja ir kita rizika – kad Lietuvos pramonės atsigavimas gali „atsitrenkti į lubas“ ir išlikti gana lėtas. Europos Komisijos apklausos rodo, kad antrą ketvirtį euro zonos pramonė pradėjo silpnai – euro zonos pramonės pasitikėjimo indeksas balandį buvo žemiausiame lygyje per 45 mėn., t.y. nuo 2020 m. liepos mėnesio. Balandį euro zonos gamintojų nuomonė apie užsakymus buvo prasčiausia per 43 mėnesius, o pastaruosius kelis mėnesius euro zonos pramonėje nebemažėja pagamintos produkcijos atsargų lygis – šis indikatorius stipriai veikia Lietuvos pramonės „apsukas“.
Todėl neatmesčiau rizikos, kad nepaisant geros metų pradžios, antrą ketvirtį turėsime letargišką eksporto atsigavimą, o ekonomiką į viršų labiausiai temps vienas komponentas – vidaus vartojimas, kuris tolau turėtų augti dėl atsigaunančios gyventojų perkamosios galios.
Apibendrinant, Lietuvos ekonomika sėkmingai perėjo iš ekonomikos stagnacijos į ekonomikos augimo fazę, ir tai reikia vertinti teigiamai, tačiau ekonomikos atsigavimo kelias bus duobėtas tiek dėl bazės efekto (nuo antro ketvirčio Lietuvos BVP lyginsime ne su krentančiu 2023 m. to paties ketvirčio BVP, bet su stagnacija), tiek dėl lėto cikliškų euro zonos ekonomikos sektorių atsigavimo.
