„Verslo žinioms“ jis teigė, jog bloga žinia ta, kad šalies finansų rinkoje praktiškai baigia išnykti nepriklausomos finansų maklerio įmonės,o Lietuvoje registruoti investiciniai fondai prarado savo rinkos dalį konkuruodami su užsienio fondais.
A.Keleras ragina priminti Vyriausybei jos pažadus padidinti įmokų dydį į pensijų fondus.
„Krizę pergyveno ir išliko geriausios įmonės, taigi galima prognozuoti, kad 2011 metais daugeliui bendrovių augimas įgaus pagreitį.
Vis dėlto nepamirškime, kad pašnibždomis vis dar pakalbama apie krizės “antrąją bangą„. Per pastaruosius metus šalies finansų rinkoje praktiškai baigia išnykti nepriklausomos finansų maklerio įmonės, kurios anksčiau bankams sudarydavo sveiką konkurenciją“, – sakė A.Keleras.
Anot jo, rinkoje trūksta naujų emitentų ir akcijų emisijų, toliau nepanaudojamos galimybės valstybei priklausančias akcijas privatizuoti per biržą, laisvoje prekyboje esančių akcijų dalis vis dar labai menka, nes didieji akcininkai nenori atsisakyti tiesioginės bendrovių kontrolės.
„Visos šios priežastys yra tarpusavyje susijusios, jos mažina rinkos likvidumą ir kapitalizaciją. Į Lietuvos kapitalo rinkos ateitį žiūriu su nuosaikiu optimizmu – įmonės prisitaikė, investuotojai užsigrūdino, taigi, ir ateities iššūkiai bus kur kas mažiau gąsdinantys“, – teigė depozitoriumo vadovas.
Jo vertinimu, „ALT investicijų“ nesėkmė Serbijoje yra pavojaus signalas žmonėms, investavusiems Balkanuose. A.Kelero vertinimu, daug saugiau investuoti rinkose, kurios teisiškai ir geografiškai artimesnės Lietuvai ir į kurias Lietuvo verslas jau įkėlęs koją.
A.Keleras teigiamai vertina uždarųjų akcinių bendrovių akcijų savininkų viešumą.
„Daugiau skaidrumo – gerai visai sistemai. Nekotiruojamų bendrovių veiklos skaidrinimo efektas turėtų bent šiek tiek būti juntamas ir biržoje. Juk užsienio investuotojai stebi šalį, mato jos ūkį kaip kompleksą, o priimant sprendimą dėl investavimo gali būti svarbus kiekvienas aspektas“, – teigė jis.
Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo vadovo teigimu, Vyriausybė privalės peržiūrėti savo sprendimą, sumažinusį pervedimus į privačius pensijų fondus.
„Šie būsimi pensininkai yra didžiausia Lietuvoje investuotojų grupė ir jie visi turi balsavimo teisę, todėl būtent į jų nuomonę turi būti atsižvelgiama. Be abejo, normalus kaupimas sunkiai įgyvendinamas, kai pervedama tokia minimali dalis. Todėl, atėjus laikui, reikėtų priminti Vyriausybei jos pažadus padidinti kaupimo lygi į pensijų fondus“, – sakė A.Keleras.
