„Vienas procentas yra milijardas eurų. Tai gal tas stambusis verslas, lobistai ir asociacijų vadovai, leidžiantys sau kalbėti viso verslo vardu, prisiimti tokius įsipareigojimus, galėtų paaiškinti, iš kokių šaltinių surinkti pajamas. Tai, ką siūlo, jis negali kalbėti viso verslo vardu – su smulkių parduotuvėlių savininkais, dirbančiais individualiai, susikuriančiais sau darbo vietas niekas nesitarė, kad jiems mokesčiai didės papildomai“, – penktadienį Žinių radijui sakė A.Mazuronis.
Pasak jo, reikia ne verslo įsipareigojimų savo lėšomis padengti darbuotojų karinius apmokymus už 1,2 mlrd. eurų, o realių lėšų.
„Mums reikia oro gynybos, priešlaivinės gynybos sistemų, dronų pajėgumų, o ne tų kursų, kurių metu ar tikrai daug išmoks“, – kalbėjo jis.
Iniciatyvą „4 procentai“ inicijuoja asociacija „Unicorns Lithuania“, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK). Palaikymą iniciatyvai išreiškė per pusšimtį didžiųjų Lietuvos verslų ir organizacijų.
Komentuodamas naujausius valdančiųjų siūlymus didinti finansavimą gynybai iki 3 proc. BVP A.Mazuronis teigė, jog, pavyzdžiui, siūlymas didinti akcizus kurui ir taip susirinkti didžiąja dalį pajamų gynybai yra neteisingas, nes „guls ant mažas pajamas gaunančių žmonių“.
Jis taip pat mano, kad Lietuvos bankas ir Konkurencijos taryba galėtų labiau prižiūrėti, kad pratęsus solidarumo mokestį bankai neperkeltų jo vartotojams.
„Reikia Lietuvos bankui užlipti ant galvos, kad kontroliuotų komercinius bankus, kad šis mokestis nebūtų brutaliu būdu perkeltas paprastiems vartotojams per įkainių didinimą vienu metu visų bankų vykdant kartelinius susitarimus. Čia nei Konkurencijos taryba, nei Lietuvos bankas neatlieka savo funkcijų“, – teigė jis.
Finansų ministerija šią savaitę pasiūlė papildomas lėšas gynybai surinkti vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą, pakeliant akcizus degalams, tabakui ir alkoholiui, įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių, vieneriems metams pratęsiant bankų solidarumo mokestį, labiau apmokestinant dalį smulkiojo verslo.
Be to, ketinama išleisti gynybos obligacijas, o civilinei saugai kasmet skirti 25 mln. eurų iš savivaldybėms tenkančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies.
Gynybos finansavimą politikai nori didinti iki 3 proc. BVP siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.
Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,75 proc. BVP, įskaitant bankų solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas siekia 2,52 proc. BVP.
