Diskusijose dėl tiesioginių išmokų „lubų“ žemės ūkio ministras Andrius Palionis ir toliau gina savo poziciją, kad tokia priemonė nepadės sutaupyti lėšų. Pasak jo, vienintelė apčiuopiama „lubų“ nauda – stambios žemės ūkio bendrovės ir ūkininkai neturės intereso nuslėpti mokesčių.
Seimo kaimo reikalų komitete trečiadienį nutarta, kad sprendimas dėl lubų turi būti priimtas vėliau, atlikus išsamesnę analizę, kokia parama naujajame paramos etape numatoma smulkiesiems ūkiams. Galutinę viziją dėl paramos perskirstymo Žemės ūkio ministerija žada pateikti rugsėjį.
Kalba jau kitaip
Nors praėjusią savaitę skelbta, kad prezidentas Gitanas Nausėda bei žemės ūkio ministras Andrius Palionis sutarė dėl 100 tūkst. eurų tiesioginių Europos Sąjungos išmokų žemdirbiams lubų, ministras ir toliau kalba, kad tokios lubos nebūtų tikslingos.
Seimo kaimo reikalų komiteto posėdyje A.Palionis trečiadienį sakė, kad kalbėti apie „lubų“ įvedimą dar anksti, nes pirmiausia reikia atlikti žemės ūkio paramos perskirstymą: nutarti, kiek parama būsimame laikotarpyje didės už pirmuosius hektarus, jauniesiems ūkininkams ir kitoms priemonėms, skirtoms remti smulkius ūkius.
„Galutinio sprendimo negalime priimti dėl „lubų“, nes nesame priėmę sprendimo dėl perskirstymo – liepos mėnesį susitarėme dėl vokų, manau, kad rugsėjį galėsime pateikti viziją, kaip atrodytų perskirstymas“, – kalbėjo ministras.
Galutinio sprendimo negalime priimti dėl lubų, nes nesame priėmę sprendimo dėl perskirstymo, – sakė A.Palionis.
Išklausius ministro ir įvairių ūkininkų asociacijų pozicijų Kaimo reikalų komiteto posėdyje nutarta prie „lubų“ nustatymo klausimo sugrįžti vėliau.
„Kažkokio sprendimo dėl „lubų“ dabar negalėtume priimti, nes reikia patį perskirstymą, kurio galimybės platesnės negu buvusiame laikotarpyje, apsitarti. Agrarinės ekonomikos institutas turi pagrįsti perskirstymą, ką mes iš to gausime, nes aklai iš kažko paėmus, kažkur padėjus, efekto neturėsime, tik daugiau nepasitenkinimo, pykčio tarp žemdirbių sukelsime", – ministrui pritarė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas.
Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius praėjusią savaitę sakė, kad 100 tūkst. eurų sieksiančios tiesioginių išmokų „lubos“ įsigalios nuo 2022 metų.
Žada, kad smulkūs ūkiai gaus ketvirtadaliu daugiau
A.Palionis kartojo, kad smulkūs ūkiai daug daugiau naudos gaus iš perskirstymo, nes naujajame laikotarpyje šalims narėms atrišamos rankos spręsti, kaip skirstyti paramą. Planuojama naujajame laikotarpyje didinti išmokas už pirmuosius hektarus – vietoj dabartinių 30 ha išmoką mokėti už plotą iki 50 ha.
Žemės ūkio ministerijos skaičiavimais, padidinus įvairias išmokas ūkiams iki 50 ha parama padidėtų 25 proc., o ūkiams, turintiems 500-1000 ha – sumažėtų 27 proc.
Beje, Lietuvoje 150 tūkst. eurų „lubos“ tiesioginėms išmokoms buvo priimtos pernai, tačiau A.Palionis šiemet jų nepratęsė motyvuodamas, kad nė viena įmonė nepateko į šias ribas.
Ministras posėdyje pabrėžė, kad net ir uždėjus 100 tūkst. lubas „lygiai taip pat turėtume apskritą nulį“. Nors į apribojimą ir patektų 86 ūkiai, iš šios sumos išskaičiuojamas darbo užmokesčio fondas ir sumokėti mokesčiai.
Tuo tarpu taikant 100 tūkst. eurų ribas ir neišskaičiuojant darbo užmokesčio fondo, Žemės ūkio ministerijos skaičiavimais, „lubų“ padėtų sutaupyti 4 mln. eurų.
Pasak A.Palionio, iš 517 mln. eurų sutaupyti 4 mln. eurų didelės naudos neatneštų, nes perskirstant paramą išmokoms už pirmuosius hektarus galima skirti ir 30 proc. nuo bendros sumos.
A.Palionis pakartojo, kad vienintelė „lubų“ teigiama pusė – kad ūkiai nebūtų suinterestuoti slėpti mokesčių ir oficialiai rodytų visą darbo užmokesčio fondą.
„Kitos naudos nėra“, – mano ministras, pridūręs, kad „lubos“ nebūtų socialiai teisingos, nes stambūs ūkiai ir žemės ūkio bendrovės yra inovatoriai, prekiniai ūkiai, eksportuojantys produkciją į daugelį šalių.
Smulkūs ūkininkai: kur ūkių stambėjimo riba
Stambius ūkininkus ir žemės ūkio bendroves vienijančios asociacijos tvirtino, kad stambūs žemdirbiai sumoka daugiau mokesčių, moka didesnius atlyginimus, kuria didesnę pridėtinę vertę ir diegia inovacijas.
Tuo tarpu smulkių ūkininkų atstovai atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje ūkiai nevaldomai stambėja, o kaimai nyksta.
Kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas politikų pasisakymus vadino priešrinkiminiais žaidimais.
„Šitoje diskusijoje trūksta politikų pozicijos. Kodėl toks dvejojimas, bandymas sakyti, kad nekalbėkime apie lubas, bet išsaugokite kaimo gyvybingumą. Siunčiate ir smulkiems ūkininkams žinią, kad jus palaikome, ir stambiems, kad lubų neliesime. Toks priešrinkiminis, žaidimas“, – kritikavo A.Baravykas.
Jis teiravosi, kur yra ribos ūkių stambėjimui ir atkreipė dėmesį, kad politikai patys anksčiau yra nustatę ūkių stambinimo ribą – 500 ha. Tiek vienas asmuo gali turėti žemės nuosavybės teise.
„Pagrindinis tikslas – kaimo gyvybingumas, ūkių įvairovė, didesnė parama skirti smulkiems ir vidutiniams ūkiams, nes jų labai nedaug belikę. Ateityje turėsime riboti tieisogines išmokas, nes jei neribosime, liks keli tūkstančiai ūkių be jokios gyvybės“, – tiesioginių išmokų „lubų“ būtinybę pabrėžė ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.
Lietuvai ES vadovų patvirtintame 2021-2027 metų ES biudžete išsikovojus didesnes tiesiogines išmokas, prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė įvesti tiesioginių išmokų lubas. Iš pradžių Prezidentūra siūlė 60 tūkst. eurų ribą.
Tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams augs nuo šio laikotarpio pabaigoje būsiančių 177 eurų už hektarą iki 200 eurų 2022 metais. 2027 metais minimali išmoka sieks 215 eurų.
