„Mes pirmiausiai tikimės priešrinkiminio pažado kalbėtis ir nedaryti drastiškų jokių veiksmų, ieškoti sutarimo ekonominiais klausimais, pirmiausiai kalbant apie mokesčius. Kiek mes bendravome su partijomis, kurios dabar potencialiai formuos koaliciją, tai jų pažadas ir matymas buvo labiau eiti į kalbėjimą ir sutarimą, nei kažkokius vienašališkus veiksmus“, – BNS sakė A.Romanovskis.
Jis pripažino, kad vienas tokių klausimų yra minimalios mėnesio algos (MMA) didinimas, kuriam verslas nepritaria.
„Mano nuomone, MMA yra mokestis, o jei pandemijos metu staigiai pradedami kelti mokesčiai, tai nieko gero nežada. Žinoma, aš girdėjau Ingridos Šimonytės pareiškimus, kad MMA dydis bus keičiamas, tačiau senoji Vyriausybė buvo pažadėjusi gruodžio mėnesį įvertinti ekonominę situaciją ir vėl žiūrėti, koks tas MMA dydis galėtų būti“, – tvirtino A.Romanskis.
Pirmiausiai tikimės priešrinkiminio pažado kalbėtis ir nedaryti drastiškų jokių veiksmų.
Dabartinės Vyriausybės sprendimu MMA nuo sausio turėtų augti 35 eurais iki 642 eurų (iki mokesčių), tačiau gruodį, paskelbtus naujausias Finansų ministerijos makroekonomines prognozes, jis būtų peržiūrimas.
„Kitas svarbus dalykas yra tas, kad mes turime antrąją pandemijos bangą, tačiau kol kas nėra jokių aiškių ekonominių instrumentų jos valdymui. Labai norisi matymo, kokios bus siūlomos ekonominės priemonės, jei visgi teks griežtinti veiklos sąlygas. Ar tos priemonės bus prieinamos, efektyvios, ar jos nebus vėl paremtos rizikos dalinimusi su verslu“, – teigė A.Romanovskis.
Pasak jo, pirmosios pandemijos bangos metu valstybė, nepaisant sustabdyto dalies verslo, reikalavo jį prisidėti prie paramos.
„Pavyzdžiui, valstybė dengė tik dalį prastovų, o 10 proc. vis tiek turėjo darbdavys prisidėti. Kalbant apie tam tikras paskolas, buvo prašoma užstatų. Valstybė norėjo, kad verslas tam tikrą riziką prisiimtų, jau nekalbant apie kai kuriuos reikalavimus ir barjerus paramai gauti, kurie pradiniame etape stabdė jos gavimo greitį“, – aiškino LVK prezidentas.
Labai norisi matymo, kokios bus siūlomos ekonominės priemonės, jei visgi teks griežtinti veiklos sąlygas.
Pasak jo, nauja valdančioji koalicija taip pat turėtų peržiūrėti ir ateities ekonomikos DNR planą, kuris sulaukė nemažai kritikos dėl dalies projektų.
„Šioje vietoje, mūsų vertinimu, dabar mažiausiai reikia greičio, reikia skaičiavimų, kalbėjimosi, planuojamų investicijų peržiūros ir išgryninimo. Tai bus tam tikras iššūkis, nes daugeliui įstaigų ir institucijų ta parama jau yra pažadėta ir tai gali paskatinti nusivylimą, jei tie pinigai galiausiai nebus skirti“, – BNS sakė A.Romanovskis.
Profsąjungos tikisi, kad jų balsas bus išklausytas
Lietuvos profesinės sąjungos iš Seimo rinkimus laimėjusių konservatorių tikisi, kad jie bus socialiai atsakingi, o darbuotojų balsas bus išklausytas. Profesinių sąjungų atstovai norėtų kuo greičiau susitikti su naująja valdžia ir aptarti, kokių permainų gali tikėtis darbuotojai.
„Mūsų pagrindinis lūkestis ir viltis, kad Vyriausybė neužvers durų prieš socialinius partnerius ir prieš priimant sprendimą pasitars, išgirs darbuotojų balsą“, – BNS sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
„Kyla labai daug klausimų ir reikia tikėtis, kad naujasis premjeras ar premjerė inicijuos kuo greitesnį susitikimą su profesinėmis sąjungomis, nes lieka neaišku, kas bus su darbuotojų socialinėmis garantijomis, ar bus darbų tęstinumas, ar bus drastiškos, radikalios permainos“, – pridūrė ji.
Anot I. Ruginienės, vienas svarbiausių klausimų lieka tai, kiek įtakos turės liberalų idėjos konservatorių sprendimuose.
„Liberaliosios jėgos visada norėjo liberalizuoti Darbo kodeksą, mažinti socialines garantijas ir įvesti laisvę ne tik pasirinkime, bet ir darbo santykiuose, kas neigiamai atsilieptų darbuotojams ir jų gerovei“, – sakė ji.
Pasak I.Ruginienės, iš naujosios valdžios tikimasi profesinių sąjungų stiprinimo, kolektyvinių sutarčių suderinimo ir praplėtimo, Trišalės tarybos vaidmens stiprinimo.
Kyla labai daug klausimų ir reikia tikėtis, kad naujasis premjeras ar premjerė inicijuos kuo greitesnį susitikimą su profesinėmis sąjungomis.
Seimo rinkimus laimėjo pastarąsias dvi kadencijas opozicijoje buvę konservatoriai, kurie valdančiąją koaliciją burs su dviem liberaliomis partijomis – Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija.
