Lietuvos verslo konfederacija (LVK) teigia praėjusią savaitę vykusiame susitikime kėlusi klausimą, kodėl norima pasirinkti 60 proc. apyvartos kritimo kriterijų.
„Iš socialinių partnerių, bent iš mūsų, buvo abejonės, kodėl tas lygis nepasirinktas nuo 50 proc., nes gaunasi truputį neadekvatus vertinimas“, – BNS sakė LVK prezidentas Andrius Romanovskis.
Tačiau, anot jo, ministerija švelnina poziciją dėl paramos dydžio susiejimo su įmonių fiksuotomis išlaidomis – pavyzdžiui, patalpų nuoma ar komunaliniais mokesčiais. Parama esą galėtų būti skaičiuojama arba nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM), kaip yra dabar, arba nuo fiksuotų kaštų.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija BNS teigė darbinių pasiūlymų nekomentuosianti.
„Jie (ministerija – BNS) iš principo patys supranta, kad pagal GPM kai kurioms įmonėms nėra teisinga (skaičiuoti paramą – BNS), pavyzdžiui, kur žmonės yra patys akcininkai ir darbuotojai, nedidelė įmonė, kavinė“, – sakė A.Romanovskis.
„Yra krūva pavyzdžių, kada jie turi santykinai nedidelius atlyginimus, bet dėl to, kad patys akcininkai dirba, jiems GPM neatspindi realios situacijos, kai jiems kas mėnesį reikia mokėti pusantro ar 2 tūkst. eurų už patalpas“, – tvirtino LVK prezidentas.
Pasak jo, ministerija pabrėžė, kad paramos skirstymas, skaičiuojant nuo fiksuotų išlaidų, užtruktų ilgiau, nei pagal GPM, tačiau verslas sutinka palaukti ilgiau.
LVK prezidentas taip pat teigė nesutinkantis, kad iš subsidijų schemų būtų eliminuojamos stambios įmonės.
„Man nepatinka toje diskusijoje, kuomet sakoma, kad vieniems yra subsidijos, kiti eikite skolintis. Pagrindinis kriterijus paprastas – ar tu nukentėjai, ar ne. Jeigu valstybė tave sustabdė, tai jei esi ar mažas, ar didelis, tai tau valstybė turi padėti“, – teigė A.Romanovskis.
Antrasis paramos paketas labiausiai nukentėjusioms įmonėms sieks 150 mln. eurų. Ministerija tikisi, kad ši paramos priemonė startuos vasarį, ją suderinus su socialiniais partneriais, Vyriausybe ir Europos Komisija.
Sausio 20 dieną pradėjo veikti naujas pagalbos verslui paketas: 150 mln. eurų numatyta subsidijomis, 30 mln. eurų – lengvatinėmis paskolomis.
Subsidiją, kuri siekia iki 25 proc. 2019 metais įmonės sumokėto GPM, gauna bendrovės, kurios prarado daugiau nei 30 proc. pajamų.
