Per 2020 m. įmonės Lietuvoje pasiskolino apie 800 mln. eurų, tau yra, 8 proc. mažiau negu ankstesniais metais. Tačiau tai nereiškia, kad joms nereikėjo pinigų − finansavimui buvo atsiradę kitų laikinų alternatyvų, įskaitant įvairių institucijų taikytus mokesčių atidėjimus, lengvatines paskolas su valstybės garantijomis, aktyviau veikusius infrastruktūrinius skolintojus. „Swedbank“ skaičiavimu, visų šių priemonių vertė praėjusiais metais sudarė apie 1,5 mlrd. eurų.
Be to, praėjusiais metais šalies įmonės sugebėjo sukaupti reikšmingus finansinius rezervus. Metų pabaigoje verslas Lietuvoje buvo sukaupęs apie 2,3 mlrd. eurų lėšų − šalies įmonės išsiskyrė vienu iš sparčiausių įmonių indėlių augimu visoje euro zonoje. Daugiausia laisvų lėšų metų pabaigoje buvo sukaupusios gamybos ir prekybos įmonės.
Daugiausia laisvų lėšų metų pabaigoje buvo sukaupusios gamybos ir prekybos įmonės.
Dalį verslų vis dar kaustant karantino ribojimams, kyla klausimas − kokį poveikį pandemija turėjo atskiriems verslo sektoriams ir kokios perspektyvos jų laukia šiais metais.
Gamybos sektoriuje pandemija gilesnių randų pernai nepaliko. Nors bendras pramonės augimas praėjusių metų pirmoje pusėje sulėtėjo, gamybinių pajėgumų panaudojimas atėjus rudeniui siekė 75 proc. ir buvo atsistatęs iki prieš pandemiją buvusio lygio.
Apskritai, gamybos įmonės naudos turi iš dviejų dalykų – pandemijos paskatintos prekių paklausos ir trumpėjančių pasaulinių tiekimo grandinių. Tikėtina, kad su pandemija susiję apribojimai įvairiose Europos šalyse bus taikomi iki šių metų vidurio, todėl vartotojai ir toliau bus linkę mažiau naudotis paslaugomis ir įsigyti daugiau įvairių prekių. Tad per šiuos metus gamybininkams užsakymų neturėtų pritrūkti.
Panaši situacija ir mažmeninės prekybos srityje. Kaip parodė praėjusių metų patirtis, nors fizinės prekybos vietos dėl pandemijos apribojimų patyrė pardavimų kritimą, tai iš dalies kompensavo interneto prekyba. Stebėjome įspūdingą jos metinį šuolį: e.prekybos apimtys per 2020 m., palyginti su ankstesniais metais, išaugo apie 80 proc.
Toks e.prekybos augimas nebūtų įvykęs be greitos prekybos įmonių adaptacijos ir greito elektroninių kanalų pritaikymo. Dėl susiformavusių vartotojų įpročių ir taikomų apribojimų e.prekyba turėtų toliau išlaikyti augimo pagreitį. Be to, duris atveriančios fizinės prekybos vietos gali susidurti su pasikeitusiais vartotojų poreikiais, todėl poreikis investuoti į e.prekybos kanalus išliks − kai kuriems prekybininkams gali tekti pertvarkyti savo parduotuves.
Tiek gamybos, tiek prekybos sektoriuose pagrindinis neapibrėžtumas be COVID-19 išliks jūrų transportas – ir dėl stipriai sumažėjusios pasiūlos, ir dėl ne procentais, o kartais išaugusių kainų.
Trečiasis sektorius, turėjęs naudos iš palankių gamybos ir prekybos tendencijų, buvo transporto sektorius. Jei per 2008-ųjų krizę metinės krovinių gabenimo apimtys sumenko apie 30 proc., tai per praėjusius metus jos ne tik nemažėjo, bet išaugo apie 4 proc.
Trečiasis sektorius, turėjęs naudos iš palankių gamybos ir prekybos tendencijų, buvo transporto sektorius.
Suprantama, kad prisimindamos palyginti neseną praėjusios krizės patirtį, kai kurios logistikos įmonės kur kas atsargiau žvelgė į ateitį. Šįmet jos tą galės daryti kur kas drąsiau ir investuoti į savo autoparko plėtrą ir jo atnaujinimą.
Vertinant NT sektoriaus perspektyvas, čia galime matyti įvairių nuotaikų. Paklausa gyvenamajam NT buvo susvyravusi tik trumpam – butų pardavimai didžiausiuose šalies miestuose jau vasarą atsistatė, o metų pabaigoje pasiekė naują rekordą. Geras būsto įperkamumas, augančios gyventojų santaupos, kitų patrauklių investicinių alternatyvų stoka, tikėtina, lems nemažėjančią būsto paklausą ir 2021 m.
Tuo metu komercinio NT plėtotojai susiduria su kitokia tendencija – reikšminga dalis biurų darbuotojų šiuo metu dirba iš namų, o didelių prekybos centrų veikla išlieka ribojama. Tikėtina, kad tam tikri apribojimai išliks bent iki vasaros pabaigos, o net ir po to žmonės į biurus ir prekybos vietas grįš pamažu, kol nebus tikri dėl rizikos sveikatai.
Pagrindinis klausimas – kokių ilgalaikių pasekmių tai turės komercinio NT perspektyvoms. Pavyzdžiui, jei įsivyraus hibridinis darbo modelis biuras/namai, ar dėl to sumažės biurų ploto poreikis? Ar vis labiau įsigalėjanti e.prekyba apskritai panaikins poreikį apsipirkti tam tikrose fizinėse parduotuvėse? Biurų ir prekybos centrų savininkai šiais metais bandys rasti atsakymus į šiuos klausimus.
Jei įsivyraus hibridinis darbo modelis biuras/namai, ar dėl to sumažės biurų ploto poreikis?
Prasčiausia padėtis išlieka viešbučių sektoriuje. Jei iki pandemijos Lietuva nuosekliai augino užsienio turistų skaičių, ir 2019 m. fiksuotas net 11 proc. siekęs augimas, tai dėl pandemijos smūgio jis susitraukė daugiau kaip 2 kartus. Sugrįžimui prie ankstesnių keliavimo įpročių gali prireikti bent kelerių metų. Nepaisant to, per ateinančius metus galima laukti įdomių susijungimo ar įsigijimo sandorių viešbučių srityje.
