A.Vizickas apie tai kalbėjo Seime, kur apsilankė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ kvietimu.
„Nepaisant to, kiek Lietuvoje konkuruojančių įmonių, konkurencijos dažniausiai neaptiksi. Tik sisteminis požiūris galėtų kažkiek situaciją gerinti. Viena iš didžiausių problemų yra ta, kad net ir didėjant pajamoms socialiai pažeidžiamam sluoksniui tos pajamos pakankamai gerai įsisavinamos ir pats vartotojas daugiau gerovės negauna. Kiek besistengtų valstybė didinti pajamas, vis tiek turime kiauro kibiro situaciją – kiek pilsi, tiek išbėgs“, – sakė A.Vizickas.
Pasak jo, institucijos, kurios turėtų skatinti konkurenciją, šiandien atlieka reaktyvų darbą.
„Kad ir reklamos priežiūra – tai daroma, kai vartotojas dažniausiai jau pasiskundžia. Bandoma surasti lengviausią kelią. Mes žinome, kad verslas turi lėšų ir teismuose jis gali valstybines institucijas išsekinti. Bet mes prašytume tokias institucijas suorientuoti į tai, kad būtų daromi tam tikri veiksmai, kurie, visų pirma, aiškiai įvardytų problemas, vykdytų monitoringą, skatintų skaidrumą šioje srityje. Net kainų viešinimas internete jau yra didelė pažanga palyginti su tuo, kad ateinu į vaistinę ir matau ten kažkokias kainas, bet nesuprantu, ar tai geras pasiūlymas, ar ne. Bet internete pasižiūrėjus žinosiu, kad tie vaistai ten gerokai pigiau kainuoja“, – kalbėjo jis.
A.Vizickas mano, kad minėtos institucijos turėtų turėti įgaliojimus daryti tam tikrus veiksmus – ne skirti baudą.
„Bauda nereiškia, kad išgydėm ligą. Nes bauda vaistinei nugula ant vartotojo pečių, tuomet reikia ją kompensuoti. Vaistinės nuo to labiau konkuruoti nepradeda“, – konstatavo jis.
Yra kitų priemonių, anot jo, tarp kurių – investicijų pritraukimas, tam tikro šiltnamio efekto sukūrimas mažajam verslui, lengvesnis produktų patekimas į rinką, kuris skatintų konkurenciją.
Jis taip pat siūlo institucijoms dirbti su sustiprėjusiu verslu, kuriant jam tam tikrus apribojimus, taip siekiant palengvinti mažojo verslo patekimą į rinką ir įveikti dominavimo barjerą.
„Yra tam priemonių: atsiskaitymo terminai, reklamos biudžeto ribojimai, dirbti su investicijų pritraukimu, kurti lengvatines sąlygas smulkiajam verslui, kuris mintų ant kojos dideliems žaidėjams ir neleistų užmigti ant laurų“, – sakė A.Vizickas.
Jo teigimu, dideli reklamos biudžetai sukuria „smegenų plovimo efekto“ (brain washing – angl.), kuomet kartojant, kad kažkas yra pigu ar saldu, vartotojui toks įspūdis susidaro ir tuomet jis perka tam tikrą produktą.
A.Vizickas sakė, kad pirmieji žingsniai sprendžiant problemą būtų tiesiog jai parodyti dėmesį. Jis pažėrė kritikos dabartinei Vyriausybei, kad ji šiuos klausimus visiškai ignoruoja.
„Kitas dalykas verslo etika. Parodyti, kad mes dirbame vartotojams yra didelis dalykas. Bet tai turi kažkas prižiūrėti“, – pabrėžė A.Vizickas.
Jis buvo paklaustas, ar verta būtų verta vadinti Pridėtinės vertės mokestį (PVM) visiems maisto produktams mažinti iki 9 ar 5 proc. ar vis dėlto dalis pasiliktų prekybininkams, perdirbėjams, teigė, kad čia yra dvi medalio pusės.
„Prieš darant lengvatas, turime užsitikrinti, kad jos nenueitų į prekybininkų, perdirbėjų kišenes. Tačiau, kad taip nenutiktų, galima padaryti. Lenkijoje, kai buvo mažinamas PVM, buvo bandoma pasinaudoti, bet jų Konkurencijos tarnyba perspėjo, kad jei taip nutiks, bus bauda. Ir viskas išsisprendė, tad sutvarkyti galima. Taigi prieš tai darydami turime pasirūpinti priemonėmis apsaugoti vartotojus, kad jų pinigai nebūtų pasiglemžti. PVM mažinimas turi turėti du poveikius: maisto įperkamumas ir konkurencingesnis mūsų regionas“, – savo nuomonę išdėstė A.Vizickas.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad lietuviai šiuo metu važiuoja į Lenkiją išleisti pinigų net tiems patiems lietuviškiems produktams.
„Ta pati mėsa važiuoja atgal į Lietuvą. Gaminame čia, uždirbame čia, o pinigų išleisti važiuojame ten“, – konstatavo jis.
