LB Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorės Rūtos Rodzko teigimu, statistiniai duomenys rodo ir teigiamų, ir neigiamų tendencijų. Pernai labiau nei laukta augo Lietuvos eksportas ir mažėjo infliacija. Tiesa, LB specialistų nuomone, tai lėmė trumpalaikiai veiksniai. Eksportą labiausiai augino itin geri žemės ūkio sektoriaus rezultatai bei teigiama situacija eksporto rinkose.
Eksportas mažės
"Eksporto augimą lėmė itin geri žemės ūkio rezultatai. Tokiai tendencijai išsilaikyti ateityje bus sunku", – sakė R.Rodzko
„2012 m. rezultatai, kai BVP augo 3,7 proc., yra geresnis rezultatas nei tikėtasi. Šiemet ir kitiems metams BVP augimo prognozė sumažinta. 2012 m. išryškėjo didelis grynojo eksporto poveikis. Tai buvo nulemta itin gerų žemės ūkio rezultatų. Tokiai tendencijai išsilaikyti ateityje bus sunku. Ekonomikos augimą labiau lems vidaus vartojimas“, – sakė R.Rodzko.
Pagrindiniai Lietuvos eksporto partneriai yra euro zona, Rusija ir Latvija. Euro zonos perspektyvos prastėja, tačiau to laukta. Didesnė naujiena – Rusijos BVP kritimas. Pasak R.Rodzko, tai kelia riziką Lietuvai. Rusijos BVP augimas labai sparčiai lėtėja ir tai rodo paskutinių mėnesių rezultatai. Rusija viena svarbiausių Latvijos ir Estijos prekybos partnerių, todėl tai palies ir mūsų kaimynus. Paklausa Lietuvos eksportui mažės.
Stabdo vidaus vartojimas
LB atlikta Įmonių apklausa rodo, kad didžiausia verslo problema lieka nepakankama vidaus paklausa. Tai neigiamai veikia ir investicijas, ir įdarbinimo veiksnius. 2012 investicijų balansas buvo neigiamas. Privačios investicijos stagnuoja. Viešojo sektoriaus investicijos buvo perkeltos į ateitį. „Tai, kad verslo investicijos neauga kelia nerimą, tačiau ateityje prognozuojamas nedidelis atsigavimas“, – teigė LB atstovė.
2012 m. užimtumas augo 2 proc. Tai buvo susiję ir su teigiamais ekonomikos veiksniais, kurie nėra tvarūs. Užimtumo pronozės mažinamos. Darbo užmokesčio raidą lems minimalios darbo algos didinimas. Todėl bus šoktelėjimas 2013 m. Tačiau tai bus trumpalaikis veiksnys. Alga auga tik šiek tiek daugiau nei infliacija.
LB išskyrė eksportuojantį ir uždarą įmonių sektorių. Pastarasis orientuotas į vidaus vartotojus. Eksportuojančio sektoriaus darbuotojų atlyginimai jau atsistatė į prieškrizinį lygį. Uždarajame atlyginimai dar 5 proc. mažesnis už prieškrizinį. Vartojimo augimas išliks stabilus – apie 2,5 proc. 2014 m. jis padidės iki 3 proc.
Didžiausia kliūtis eurui – biudžeto deficitas
Pastaraisiais mėnesiais infliacija sparčiai lėtėjo, dėl mažėjančios naftos ir maisto produktų kainos pasaulinėse rinkose. Šie veiksniai nepriklauso nuo Lietuvoje vykstančių reiškinių. Tai daugiau sėkmės rezultatas, nei mūsų ekonomikos politikos pasekmė. Numatoma, kad šiemet infliacija bus apie 2 proc. Kitais metais 2,4 proc. „Šiuo metu infliacijos kriterijų mes atitinkame, bet tik vos vos. Europos komisijos prognozėmis konvergencijos kriterijus turėtų būti apie 2,5 proc. 2015 m.infliacijos kriterijų turime atitikti“, – prognozavo R.Rodzko.
Didžiausia kliūtis euro įsivedimui yra valdžios sektoriaus deficitas, kuris siekia 3 proc. ir yra didelė tikimybė šio kriterijaus neįvykdyti. Situaciją apsunkina ir biudžeto surinkimo problemos. „Pajamų surinkimas ar jų planavimas priklauso nuo požiūrio į makroekonomikos aplinkybes. Gali būti, jog ekonomikos augimas buvo vertinamas per daug optimistiškai“, – sakė LB atstovė.
Ima trūkti žmonių
"Lietuva turi rimtą trūkumą. Investuotojas žiūri į rinkos perspektyvas. Gyventojų mažėja, todėl paklausos klausimas keliamas pagrįstai", – teigė R.Kuodis.
„Lietuva turi rimtą trūkumą. Investuotojas žiūri į rinkos perspektyvas. Gyventojų mažėja, todėl paklausos klausimas keliamas pagrįstai. Noras didinti gamybinius pajėgumus yra mažas. Kol kas Lietuva skrenda ant eksporto variklio, kuris gali bet kada pradėti čiaudėti. Ypač žvelgiant į Rusiją. Emigracija per lūkesčius veikia investicijas“, – sakė LB valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis
Pasak jo, euras yra politinis sprendimas padarytas politikų. Jie sieks šito tikslo. Pagrindinė kliūtis – biudžeto deficitas. Tai lemia šešėlinė ekonomika, o progreso kovojant su ja nėra. Vertinant atskirų mokesčių surinkimą matomos didelės bėdos su akcizais ir PVM. „Ieškoma nesurinkimo priežasčių, tačiau reikia žvelgti giliau. Šalyje reikia mokesčių reformos. Rimtesniems žingsniams nesiryžtama“, – sakė R.Kuodis.
Ekonomistas nurodė, kad nedidelis vartojimo augimas ne visada yra blogai. „Vargu ar norime sugrįžti į laikus, kai paklausa augo dėl kreditavimo. Žvelgiant iš konkurencingumo pusės viskas atrodo neblogai. Darbo našumas auga, žmonių atlyginimai šiek tiek atsilieka. Turim diversifikuotą ekonomiką. Valdžia, matyt, dėl euro nesiims viešojo skektoriaus algų didinimui“, – prognozavo R.Kuodis.