Darbo kodeksas numato, kad streikai regionuose, kur paskelbta nepaprastoji padėtis, draudžiami, kol ji bus atšaukta.
„Apie tai mums žinoma, mano žiniomis, sušauktas „Achemos“ profesinės sąjungos tarybos posėdis. Klausimas bus išspręstas, niekas jo nesitikėjo, visiems šiandien šokas dėl tokių įvykių (karo Ukrainoje – BNS), per kelias minutes tokie klausimai tikrai neišsprendžiami, profsąjunga turės priimti sprendimą“, – ketvirtadienį BNS teigė LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.
Anot I.Ruginienės, vykdyti Darbo kodekso nuostatas privalo streiko organizatoriai. Jos manymu, streikas bus sustabdytas, bet ne atšauktas.
„Atšaukti streiko niekas nesiruošia, tačiau yra galimybė jį stabdyti, kol nepaprastoji padėtis pasibaigs. Vyksta konsultacijos su teisininkais“, – sakė I.Ruginienė.
Streikas „Achemoje“ vyksta nuo vasario 8-osios, juo darbuotojai reikalauja bendrovės vadovybę pasirašyti dviejų metų trukmės kolektyvinę sutartį dėl darbo apmokėjimo ir kitų sąlygų, darbdavys reikalavimą vykdyti atsisako.
Bendrovės darbuotojų profesinė sąjunga darbdaviui šią savaitę pasiūlė mediaciją, „Achema“ savo pozicijos dėl to kol kas nėra pateikusi.
Ketvirtadienį bendrovei apie dalyvavimą streike buvo pranešę 6 darbuotojai, patvirtino „Achema“.
Prezidentas Gitanas Nausėda, reaguodamas į Rusijos pradėtą karinę operaciją Ukrainoje, nuo ketvirtadienio 13 valandos iki kovo 10-osios 24 valandos įvedė nepaprastąją padėtį, dėl to į neeilinę sesiją ketvirtadienį renkasi Seimas.
„Achema“ eksportą į Ukrainą nutraukė, bet ne dėl karo
Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovė „Achema“ nutraukė trąšų eksportą į Ukrainą. Įmonės atstovė teigia, kad šios krypties atsisakyta ne dėl karo Ukrianoje.
„Achema“ dar praėjusią savaitę skelbė, kad po Minsko draudimo vežti trąšas per šalies teritoriją į Ukrainą trąšas pradėjo gabenti per Latviją ir Rusiją, tačiau dabar jos atstovė tikina, jog eksportas sustabdytas.
„Eksportas į Ukrainą nevyksta jau kurį laiką, jis sustabdytas ne dėl karo veiksmų, o dėl Baltarusijos sienos uždarymo. Tokia yra priežastis“, – BNS teigė „Achemos“ atstovė Jolita Macelytė.
„Achema“ anksčiau skaičiavo, kad nukreipus krovinius per Latviją ir Rusiją papildomi įmonės kaštai gali siekti 1–5 mln. eurų per metus. „Achema“ Ukrainą laikė strategiškai svarbia azotinių trąšų rinka, pastaruosius 5 metus bendrovė ten parduodavo 50–141 tūkst. tonų trąšų, o metinės pajamos sudarė nuo 8 mln. iki 29 mln. eurų.
Kėdainių fosforo trąšų gamintojos „Lifosos“ generalinis direktorius Rimantas Proscevičius sako, kad produkcija į Ukrainą nevežama, kai Minskas uždraudė jos trąšų tranzitą per Baltarusiją, todėl įmonė ieško naujų rinkų.
„Niekas nepasikeitė, Ukrainos kryptis šiuo metu nevyksta dėl tų pačių priežasčių. Nevažiuoja ten mūsų trąšos ne dėl šios dienos ryto naujienų, jau truputį anksčiau. Dabar po truputį žiūrime į kitas kryptis“, – ketvirtadienį BNS sakė R.Proscevičius.
Eksportas į Ukrainą nutrūko Minskui nuo vasario 7-osios neįleidžiant traukinių iš Lietuvos stočių, tranzitu per Baltarusiją vežančių chemines trąšas ir naftos produktus. Po to įmonė dar bandė ieškoti naujų kelių į šią šalį.
„Dar bandėme žiūrėti kitus variantus per vieną, per kitą pusę“, – kalbėjo R.Proscevičius.
Bendrovės vadovo teigimu, per metus į Ukrainą buvo eksportuojama apie 150 tūkst. tonų trąšų.
Po vasario 7-osios produkcijos eksportą į Ukrainą nutraukė ir naftos perdirbėja „Orlen Lietuva“, bendrovė ieško galimybių krovinius į šią šalį gabenti kitais maršrutais – per Lenkiją, panaudojant įmonės valdomą Mockavos terminalą. Ar karas Ukrainoje turės įtakos tokiems planams, bendrovė BNS pažadėjo atsakyti vėliau.
