„Būtų nelogiška (Lietuvoje statyti du terminalus – BNS), nes infrastruktūra arba vamzdynai, kurie yra žemyne, neleistų priimti tą dujų kiekį iš vieno terminalo ir iš kito. Turi būti vienas terminalas, arba tuomet reikia statyti ir vamzdyną, kas absoliučiai nebūtų logiška“, – BNS sakė nuo 2011-ųjų pabaigos koncernui vadovaujantis A.Laurinaitis, jo vairą perėmęs po Bronislovo Lubio mirties.
Anot jo, „Achemos grupė“ savo terminalą statytų, tik jeigu valstybė nuspręstų, kad jai tokio terminalo nereikia.
„Laikantis sveikos logikos, Lietuvai užtektų vieno terminalo (...). Lietuvai reikalingas terminalas ir mes džiaugtumėmės, kad toks terminalas atsirastų“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė A.Laurinaitis.
A.Laurinaitis teigė, jog bent vienas terminalas reikalingas dėl to, jog turint tik vieną dujų tiekimo šaltinį, tiekimas tampa „komplikuotas“ – tiek dėl kainodaros, tiek dėl techninių galimybių, tiek dėl rizikos, jog tiekimas gali sustoti.
„Mes tą (valstybės įgyvendinimą – BNS) projektą palaikome ir esame už tai, kad jis atsirastų“, – sakė A.Laurinaitis.
A.Laurinaitis atsargiai vertino būsimo SGD terminalo įstatymo nuostatą, pagal kurią dujas naudojančios šalies bendrovės būtų įpareigotos dalį dujų pirkti iš valstybės suskystintų dujų terminalo.
„Reikia skaičiuoti ir žiūrėti, kokio dydžio bus ta našta. Galbūt tada reikės mažinti dujų vartojimą. Šiandien mes diskutuojame ir su “Klaipėdos nafta„, kad suvoktume, kokia bus kainodara. Bet galima suprasti ir juos, kadangi dar tas klausmas nėra taip toli pažengęs, kad jie turėtų kažkokius susitarimus (su galimais dujų tiekėjais – BNS)“, – svarstė koncerno vadovas.
Grupė valdo vieną didžiausių dujų vartotojų Lietuvoje – Jonavos azotinių trąšų gamyklą „Achema“.
A.Laurinaitis teigė, jog „Achema“ šiemet su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ pataisė ilgalaikę iki 2015-ųjų sutartį ir užsitikrino pigesnių dujų nei jas perka „Lietuvos dujos“. Koncernas turi naftos produktų krovos terminalą Klaipėdoje, šalia „Klaipėdos naftos“, kur planavo statyti savo SGD terminalą.
Šių metų pradžioje A.Laurinaitis neatmetė, kad koncernas gali būti valstybės partneris, įgyvendinant projektą. Tuomet jis irgi teigė, kad Lietuvai reikalingas tik vienas terminalas, tačiau „Klaipėdos naftos“ įgyvendinamo projekto tempai jam kėlė abejonių.
„Achemos grupė“ jau turėjo savo terminalo studijas ir artėjo prie etapo, kai reikalingas derinimas, ministerijų, uosto direkcijos leidimai. Tačiau naujoji koncerno vadovybė bandė diskutuoti su valdžia, kad būtų išvengta „tuščiai stovinčio terminalo“.
