„Būdas, kuris buvo pasirinktas, yra turto teisės sandorių ir įsipareigojimų perkėlimas į kitą banką. Toks būdas yra paplitęs pasaulyje. Lietuvoje, jis, aišku, pirmas. Jis beveik visais atvejis geresnis nei bankrotas: pavyksta išsaugoti bent jau dalį banko operacijų, žmonės išsaugo savo darbo vietas, būdas leidžia indėlininkams greičiau prieiti prie savo pinigų, toks būdas leidžia išsaugoti didesnę banko turto vertę nei bankrotas, reikalauja mažiau valstybės lėšų. Jei būtų pasirinktas bankrotas, valstybė turėtų surasti 2,7 mlrd. Lt lėšų. Dabar tokių lėšų fonde nėra“, – pirmadienį kalbėjo A.Audickas.
Be to, toks banko gelbėjimo būdas esą leidžia išlaikyti pasitikėjimą bankų sistema.
„Esame antrame Ūkio banko problemų sprendimo etape – mes jau pasirašėme sutartį su banku. Viskas vyko gana sklandžiai, gana greitai, apie Ūkio banko problemas buvo jau žinoma ir anksčiau“, – sakė A.Audickas.
Preliminariai vertinama, kad Ūkio banke yra apie 2,3 – 2,5 mlrd. Lt turto. Į Šiaulių banką perkeliama apie 1,9 mlrd. Lt turto ir 2,7 mlrd. Lt indėlių. Vadinasi, tarp perkeliamo turto ir įsipareigojimų susidaro apie 800 mln. Lt skirtumas. Jį dengs „Indėlių ir investicijų draudimas“.
Pagal turto klases perimamas turtas pasiskirsto taip (mlrd.Lt): likvidus bankinis turtas – 0,8; paskolos (įskaitant dukterinių įmonių obligacijas) – 0,8, vyriausybės vertybiniai popieriai, išleidžiami valstybei skolinantis Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ įsipareigojimų įvykdymui – 0,8; kitas turtas – 0,3.
Nedrausti indėliai lieka blogajame banke, taip pat ir subordinuotos paskolos. Nedrausti indėliai kartu su paskolomis sudaro apie 800 mln. Lt.
„Didžioji dalis tų indėlininkų tai yra indėlininkai ne rezidentai, užsienio indėlininkai. Taip pat yra valstybės institucijų pinigų“, – sakė A.Audickas.
Blogajame banke liko įmonių, susijusių su pagrindiniu akcininku, turtas, tai turtas Škotijoje, Serbijoje, Rusijoje, su V.Romanovu susijusios paskolos Lietuvoje. Nedraustų valstybės lėšų Ūkio banke liko apie 80 mln. Lt. Didžiausias valstybės įmonės indėlis siekia apie 17 mln. Lt, kokia tai organizacija, neatskleidžiama.
Nekilnojamasis turtas toks kaip Žalgirio stadionas yra gerasis turtas, jis atitenka Šiaulių bankui. A.Audickas atskleidė, kad Šiaulių bankui atitenka šios įmonės: Ūkio banko lizingas, Gyvybės draudimo bendrovė BONUM PUBLICUM, „Sporto klubų investicijos”, „Trade Project“, „Investicinio turto valdymas“, EASTERN EUROPE DEVELOPMENT FUND, ŽSA 1, ŽSA 2, ŽSA 3, ŽSA 4 ir ŽSA 5. Šio turto pardavimui per 9–12 mėnesių bus rengiami aukcionai.
Jeigu Šiaulių bankui perduodamo turto – paskolų ir parduoto nekilnojamojo turto – vertė po dvejų metų padidės, Šiaulių bankas turės skirtumą grąžinti kreditoriams.
Kol kas indėlininkams pinigai grąžinti dar nepradėti. Turtu naudotis bus galima tada, kai įvyks turto atskyrimas. Po to esą pinigais bus leista naudotis per 1–2 dienas. Indėliai į Šiaulių banką bus perkelti su palūkanomis. Jeigu norės, indėlininkai galės nutraukti sutartis ir indėlius atsiimti iš karto.
Artimiausiu metu bus atnaujinta 25 Ūkio banko filialų veikla. Ūkio banko kortelės nebeveiks.
Darbuotojų likimas neaiškus
Ūkio banke šiuo metu dirba 750 darbuotojų. Kol kas nėra aišku, kas jų laukia. Dalis tikrai suras darbus Šiaulių banke. Audrius Šiugžda, AB Šiaulių banko administracijos vadovas, sakė, kad Ūkio banko darbuotojai bus kviečiami prisijungti prie Šiaulių banko. Tačiau kiek darbuotojų reikės, kol kas neaišku.
„Indėlių ir investicijų draudimo fondo“ skylė – milijardinė
Fondo skola jau dabar siekia 2,265 mlrd. Lt. Tokią skylę atvėrė „Snoro“ bankrotas. Fondo direktoriaus pavaduotojas
Darius Čerka sakė, kad po paskolos Ūkio bankui skola jau viršys 3 mlrd. Lt.
Visgi jis teigė tikįs, kad nemažą dalį sumos pavyks susigrąžinti, nes įmonė stovi antra kreditorių eilėje.
