Pastarųjų metų statistika rodo, kad maitinimo paslaugas teikiantis verslas yra vienas iš dažniausiai bankrutuojančių. Šių aktualijų kontekste natūraliai kyla klausimas, ką turėtų daryti verslas, susidūręs su finansiniais sunkumais? Ar yra alternatyvų bankrotui?
Diskusijų, kas sukelia maitinimo sektoriuje veikiančio verslo finansinius sunkus, turime daug. Vieni įvardina nuožmią konkurenciją, kintančias vartotojų elgesio tendencijas. Kiti labiau akcentuoja dideles operacines išlaidas (nuomos, žaliavų, personalo išlaidų augimą) ir mokestinės aplinkos (grąžinto standartinio 21 proc. PVM tarifo) pasikeitimus.
Generalizuoti priežasčių, lemiančių aukštą bankrotų skaičių maitinimo paslaugų sektoriuje, nereikėtų, nes mokumo sunkumus versle dažnu atveju sukelia labai individualūs veiksniai. Tačiau, kad ir kokios būtų finansinių sunkumų priežastys, jas galima spręsti, tik labai svarbu sprendimus priimti ir veiksmus atlikti nepavėluotai.
Bankrotas yra kraštutinė priemonė ir ji yra skirta ne mokumo sunkumams spręsti, o jų padariniams sutvarkyti. Bankrotas yra orientuotas ne į verslo išsaugojimą, o į likvidavimą bei kaip įmanoma didesnį atsiskaitymą su kreditoriais. Deja, statistika rodo, kad itin reikšminga dalis kreditorių reikalavimų bankroto metu lieka nepatenkinti. Be to, yra prarandamos darbo vietos, verslo kuriama pridėtinė vertė, tad bankrotas niekam nėra naudingas.
Susidūrus su finansiniais iššūkiais, bankrotas, toli gražu, nėra vienintelis pasirinkimas. Veiksmai turėtų prasidėti nuo problemos įvardinimo ir komercinių sprendimų ieškojimo. Čia verslas dar turi „salės pagalbą“ ir gali kreiptis į finansų ir teisės konsultantus, kartu su jais susidėlioti veiksmų planą ir galimas išeitis. Kai problema nėra įsisenėjusi, operatyvus persiorientavimas rinkoje ir savalaikių komercinių sprendimų priėmimas gali atnešti teigiamą rezultatą.
Pagalbos mechanizmus, su sunkumais susidūrusiam verslui, siūlo ir valstybė. Šiame kontekste galima įvardinti įvairias garantijas, subsidijas, lengvatines paskolas (ILTE – nacionalinio plėtros banko – priemones), mokesčių atidėjimo, „Sodros“ įmokų atidėjimo priemones. Verslas taip pat gali pasinaudoti teikiama konsultacine pagalba („Versli Lietuva“, Lietuvos inovacijų centras). Tačiau ir čia, norint, kad tokie pagalbos mechanizmai tikrai padėtų verslui, svarbiausia nepavėluoti.
Verslą pertvarkyti galima ne tik komercinėmis, bet ir teisinėmis priemonėmis, inicijuojant restruktūrizavimo procesą. Restruktūrizavimas leidžia su teismo pagalba ieškoti kompromiso su kreditoriais, susitarti dėl susikaupusių skolų dengimo pagal sutartą planą, išsaugoti reikšmingiausius sutartinius santykius ir iš naujo pergalvoti verslo strategiją, atsisakant to, kas generuoja nuostolį ir susikoncentruojant į „sveikąją“ verslo dalį. Restruktūrizavimas, kai dar nėra pasiektas kritinis taškas, gali būti pati realiausia galimybė išsaugoti verslą.
Natūralu, kad vienu ar kitu veiklos etapu, dažnas verslas susiduria su veiklos nuosmukiu ir finansiniais iššūkiais. Kartais būtent verslo cikliškumas ir apsunkina galimybę verslo atstovams tinkamai įvertinti ar atsiradę iššūkiai yra tik laikinas ir nepavojingas etapas, ar vis tik finansiniai sunkumai, kuriuos reikia nedelsiant aktyviai spręsti. Susidūrus su abejonėmis tikrai gali padėti „žvilgsnis iš šono“ ir išorinių ekspertų įžvalgos, leisiančios įvardinti problemas bei sukurti aiškų jų įveikimo planą, kad bankrotas būtų alternatyva, kurios verslui nereikėtų.
