– Minėtoje situacijoje užsienio žurnalų platintojai Lietuvoje buvo priversti platinti užsienio žurnalus plėšdami alkoholio reklamos puslapius. Ar pareiga keisti žurnalų turinį nėra reguliuojama ES teise?
Nacionalinis teismas turėjo įvertinti, ar reklamos draudimas yra tinkamas, būtinas ir proporcingas, siekiant užtikrinti žmonių sveikatą, – sako I.Vėgėlė.
– Visiems plačiai žinoma, kad ES teisė užtikrina laisvą prekių judėjimą, t.y. vienoje valstybėje narėje pagamintą prekę galima platinti visoje Europos Sąjungoje. Žurnalas taip pat yra prekė, todėl jų prekybai taikomas laisvas prekių judėjimo režimas. Žinoma, kaip ir visur, yra tam tikrų ribojimų. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 36 straipsnis numato galimybę taikyti laisvo prekių judėjimo ribojimus, jei jie yra pateisinami eile pagrindų, tame tarpe žmonių sveikatos bei gyvybės apsaugos sumetimais. Tačiau tokie draudimai neturi tapti užslėptu valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimu.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nagrinėdamas valstybių narių laisvo judėjimo apribojimus yra pažymėjęs, kad siekdamos apsaugoti sveikatą, valstybės narės turi pareigą įrodyti tokių priemonių būtinumą ir proporcingumą.
– Ar siekiant saugoti žmonių sveikatą Lietuvoje įtvirtintas absoliutus alkoholio reklamos draudimas pažeidžia Europos Sąjungos teisę?
– Europos Sąjungos Teisingumo Teismas garsiojoje alkoholio reklamos draudimo byloje Gourmet, kurioje buvo ginčijamas alkoholio reklamos draudimas Švedijos spaudoje, nurodė, kad absoliutus prekės savybių reklamos draudimas gali labiau trukdyti patekti į rinką naujoms prekėms, pagamintoms kitose valstybėse narėse, negu nacionalinėms prekėms, kurios vartotojui yra labiau žinomos. Tačiau galutinį žodį turėjo tarti nacionaliniai teismai. Būtent nacionalinis teismas turėjo įvertinti, ar reklamos draudimas yra tinkamas, būtinas ir proporcingas, siekiant užtikrinti žmonių sveikatą.
– O tai, kad kalba eina apie užsienyje leistus leidinius nekeičia situacijos?
– Čia derėtų prisiminti dar 1997 metų Familiapress bylą, kurioje kitoje ES valstybėje spausdinto žurnalo platintojai ginčijo taisyklę pagal kurią spaudoje buvo draudžiama siūlyti prizus už lošimus. Tame žurnale buvo siūlomi prizai už kryžiažodžių greitą išsprendimą. Teismas konstatavo, kad toks ribojimas trukdo kitoje ES valstybėje pagamintai prekei – žurnalui – patekti į kitų ES valstybių rinkas, jo iš esmės nepakeitus, todėl tai yra laisvo prekių judėjimo ribojimas.
Tačiau atkreipiu dėmesį, kad minėtoje byloje ribojimas buvo grindžiamas siekiu užtikrinti spaudos leidinių įvairovę, tuo tarpu Lietuvoje absoliutus alkoholio reklamos draudimas – siekiu apsaugoti žmonių sveikatą. Jų „svoris“ yra skirtingas: sveikatos pagrindais paprastai leidžiami griežtesni valstybių narių ribojimai, tačiau visais atvejais jei turi būti proporcingi ir neriboti laisvo prekių judėjimo.
– Ar nepažeidžiamos autorinės teisės išplėšant ar užklijuojant sukurtą, kad ir reklaminį turinį?
– Taip, autorių teisių pažeidimą įžvelgti galima. Žurnalas gali būti laikomas kūrinių rinkiniu (straipsniai, fotografijos kūrinai, dizaino kūriniai), kuris dėl jo turinio parinkimo bei išdėstymo yra intelektinės kūrybos rezultatas, o tuo pačiu saugomas autorių teisių objektas. Visgi, jei žurnalų platintojai yra gavę autorių teisių turėtojo leidimą keisti kūrinį (užklijuoti, išplėšti), tokiu atveju šie veiksmai negalėtų būti laikomi pažeidimu. Net ir nesant tokio sutikimo – autorių teisių turėtojo galimybės prisiteisti turtinę žalą mažai tikėtinos, nes tariamas pažeidimas (puslapių išplėšimas) būtų teisinamas galiojančių teisės nuostatų laikymusi – naujuoju įstatymu.
– Ar vartotojas galėtų reikšti pretenzijas dėl sugadinto produkto?
– Kodėl gi ne? Tačiau šiuo atveju svarbu, ko vartotojas gali reikalauti bei tikėtis. Reikalaujant žalos atlyginimo, vienas pagrindinių kriterijų – neteisėtų veiksmų atlikimas. Išplėštų žurnalų lapų kontekste, neteisėtus veiksmus pagrįsti būtų sudėtinga, kadangi platintojas laikėsi įstatyme numatytos pareigos neplatinti alkoholio reklamos. Tačiau vartotojas taip pat galėtų reikalauti sugadintą produktą (žurnalą) pakeisti tokiu pačiu arba reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus.
– Ar užsienio šalių leidiniai galėtų pareikšti pretenzijas dėl produkto sugadinimo platintojams Lietuvoje?
– Į tai galėtų padėti atsakyti jų tarpusavio sutartys: kaip jose sureguliuotas tokių ar panašių situacijų sprendimas.
– Ar platintojams galėtų būti skirta bauda už draudžiamos reklamos platinimą? (R.Karbauskis minėjo, kad niekas nebaus, o kaip yra vertinant pagal įstatymus)
– Įstatymų privalu laikytis. Kadangi minėtas įstatymas nenumato išimčių, įstatymo vykdymo kontrolę atliekanti instituciją privalo vykdyti įstatymą.
Todėl baudą skirti už įstatymo pažeidimus minėta institucija ne tik galėtų, bet ir turėtų. Galėtų, kadangi platindami žurnalus su alkoholio reklama jie pažeidžia Alkoholio kontrolės įstatymą.
– Ką reikėtų šioje situacijoje daryti?
– Šioje situacijoje veikimo scenarijai galėtų būti keli: pats įstatymų leidėjas galėtų panaikinti priimtą įstatymą arba priimti būtinas pataisas. Taip pat konkrečios bylos atveju teismas turi teisę panaikinti baudą, susijusią su minėto įstatymo taikymu ar taikyti atitinkamas laikinąsias priemones iki bus priimtas galutinis sprendimas. Bet šie sprendimai taikomi tik konkrečiam subjektui, kuris kreipsis į teismą. Be to, pripažinti atitinkamas įstatymo normas niekinėmis visiems subjektams gali Konstitucinis Teismas. Tačiau nei vienas šių procesų nėra greitas ir kol įstatymas galioja, galioja ir iš jo kylančios pasekmės.
– Kaip atsitinka, kad valstybėje priimami tokie įstatymai?
– Greičiausiai tai ypatingai kruopštaus ir atsakingo teisėkūros darbo trūkumai. Ne kartą esu minėjęs, kad rengiant ir priimant teisės aktus, būtina atlikti kruopščią analizę, įsigilinti į kylančią problematiką, išanalizuoti tiek nacionalinę, tiek ES, tiek ir tarptautinę teisę. Valstybės kontrolė jau yra atkreipusi dėmesį į itin negerą tendenciją – nemaža dalis įstatymų yra priimami skubos tvarka arba tinkamai jų neįvertinant, o tai lemia ir įstatymų leidybos kokybę.
